Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button

Knygos

Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir padalinių darbuotojų parengtos ir išleistos knygos
 
Kedainis virselis
 
Skulptoriaus Juozo Kėdainio kūryba šiandienos žvilgsniu: 100-osioms gimimo metinėms skirtos parodos katalogas / [sudarytoja Lina Matiukaitė; įžangos straipsnio autorė Nijolė Nevčesauskienė; dailininkė Giedrė Ringelevičienė; kalbos redaktorė Eugenija Urbonienė; nuotraukos Audriaus Cicinsko]. – Kupiškis: Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2015 (Vilnius: UAB „Petro ofsetas"). – 60 p.: iliustr.
Leidinys skirtas Karaliūniškio kaime (Kupiškio r.) gimusio skulptoriaus, ilgamečio Vilniaus dailės instituto profesoriaus Juozo Kėdainio (1915–1998) 100-osios gimimo metinėms. Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė straipsnyje „Nepažinti Juozo Kėdainio kūriniai" apžvelgia Kupiškio etnografijos muziejuje ir Kupiškio viešojoje bibliotekoje saugomą J. Kėdainio kūrybinį palikimą. Kataloge pateikiama informacija apie svarbesnes skulptoriaus gyvenimo ir kūrybos datas, personalines ir grupines parodas, spausdinama straipsnių apie J. Kėdainį bibliografija, parodų katalogų ir Kupiškio etnografijos muziejuje saugomų J. Kėdainio skulptūrų sąrašai.
 
 
 

prosvaistes
 
Prošvaistės: Kupiškio rajono literatų klubo „Lėvens balsai" kūrybos almanachas / [sudarytojos Regina Baltrūnienė, Lina Matiukaitė; redaktorės Eugenija Katauskienė, Eugenija Urbonienė; iliustracijų autorė Lena Zinienė]. – Panevėžys: UAB „Panevėžio spaustuvė, 2015. – 231, [1] p.: nuotr., iliustr.
Nuo 1998 m. gyvuojančio literatų klubo „Lėvens balsai" narių pirmasis kūrybos almanachas. Įvadinio straipsnio „Prošvaisčių šviesa" autorė Eugenija Katauskienė. Leidinyje spausdinami 28 autorių kūriniai, daugiausia poezija. Tai ne tik šiuo metu esančių klubo narių kūryba, bet ir keturių jau Anapilin išėjusių poetų – Palmos Onos Stančikaitės, Rimutės Stančikienės, Liudo Šeštoko ir Rimanto Urbono – eilėraščiai.
 
 
 
 
 
 

1-paveikslaliai-virselis

 
Užupečkio paveikslaliai / Eugenija Urbonienė; [redagavo Regina Baltrūnienė; apipavidalino Vidmantas Jankauskas]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, 2013. – 143, [1] p.: iliustr. – (Kupiškėnų biblioteka / 10).
Tai serija vaizdelių apie kaimo žmones, kurių gyvenimo istorijos ar įvairios jų išgyvenamos situacijos arba sugalvotos autorės, arba nugirstos iš bendraujančių žmonių, arba specialiai autorei papasakotos. Personažai apgyvendinti kaime išgalvotu – Užupečkio – vardu, jie kalba vaizdinga kupiškėnų tarme, vienaip ar kitaip išgyvena politines šalies realijas, įvairius buities ir spėriai besikeičiančio gyvenimo akibrokštus bei džiaugsmingus įvykius.
Knygoje 33 kupiškėnų tarme parašyti pasakojimai, Linos Matiukaitės straipsnis „Vietoj pratarmės" ir autorės „Žodis maloniems skaitytojams". Knyga iliustruota grafiko Eduardo Jurėno 90-mečiui ir Tarmių metams skirto respublikinio grafikos konkurso „Tarp kalnalių ir upėlių" darbais, kurių autoriai Anykščių kūrybos ir dailės, Kupiškio meno ir Panevėžio V. Mikalausko menų mokyklų bei Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus ir Subačiaus gimnazijų mokiniai.
 
 
 

brolyste_2

 
Kūrybinė brolystė: Iš Juozo ir Broniaus Kėdainių epistolinio palikimo / [sudarytoja Lina Matiukaitė; redaktorė Eugenija Urbonienė]. – Vilnius: [Stefanovičiaus personalinė įmonė], 2009. – 207 [1] p.: iliustr.
                             Vykdant skulptoriaus, Vilniaus dailės instituto profesoriaus Juozo Kėdainio (1915–1998) valią, dalis jo labai vertingos, visą gyvenimą kauptos asmeninės bibliotekos (per 4 tūkst. egzempliorių), kurios pagrindą sudaro meno literatūra, 2001 m. perduota Kupiškio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Kartu su knygomis čia pateko ir daug rankraščių: piešinių, eskizų, bloknotų, užrašų, laiškų.
Didžioji dalis epistolinio palikimo (beveik 500 laiškų) – tai 1933–1996 m. apimantis J. Kėdainio susirašinėjimas su tėviškėje gyvenusiu broliu, liaudies meistru Broniumi Kėdainiu (1919–1998). Knygai atrinkta tik 300 laiškų arba jų fragmentų (Juozo – 186, Broniaus – 114), kuriuose rašoma apie kūrybą ir konkrečių darbų gimimą, Lietuvoje ir užsienio šalyse aplankytas parodas ir muziejus, kultūrinį to meto gyvenimą, perskaitytas ir pageidaujamas įsigyti knygas, rūpestį išsaugoti tėvų namus Karaliūniškyje. Įtraukti ir laiškai, kuriuose vertinami savi ir kitų dailininkų sukurti darbai, dalijamasi kūrybine patirtimi, prašoma pagelbėti kūrybiniame procese. Dailės mokslus baigęs Juozas piešė eskizus, kūrė projektus ir plastilino, vielos, kitų medžiagų ir perduodavo broliui. O kalvis Bronius ėmėsi kūjo, kitų įrankių ir su įkvėpimu dirbo. Taip iš kūrybinės brolystės gimė žvakidės, žibintai, saulutės, kryžiai, pasakų personažai, kiti meniški didesnės apimties darbai. Legendiniais Broniaus pagamintais kaltais skulptūras kalė ne tik Juozas, bet ir jo kolegos. Broliai dažnai susitikdavo – tai Kaune ar Vilniuje, tai Karaliūniškyje ar Šepetoje – kartu kurdavo, ginčydavosi, parūpindavo medžiagų darbams, džiaugdavosi vienas kito sėkme, skatino toliau kurti, tobulėti, skaityti knygas, pagelbėdavo bėdoje. Visai tai atsispindi ir laiškuose.
                      Šie laiškai – tai ne tik brolių Kėdainių įdomaus ir savito gyvenimo įvairiaspalvė mozaika, bet ir to laikmečio Lietuvos gyvenimo liudijimas. Siekiant išlaikyti autentiškumą, laiškų kalbos stilius nepakeistas, palikti tarmiški žodžiai ir skoliniai, ištaisytos tik rašybos ir skyrybos klaidos. Knyga iliustruota nuotraukomis, eskizais, piešiniais ir kitais rankraštiniais dokumentais.
 

  palevenes_5
Palėvenės Šv. Dominyko parapijai – 150 metų / [informaciją rinko Aldona Ramanauskienė; sudarė Irena Gasparonienė]. – [Noriūnai], 2009 (Kupiškis: UAB „Skaitmeninė vizija“). – [12] p., įsk. virš.: iliustr.
                          Leidinyje pateikiamos trumpos istorinės žinios apie Palėvenės kaimą, parapiją ir bažnyčią, spausdinamos Palėvenės bažnyčioje dirbusių ir šiuo metu dirbančių kunigų nuotraukos ir biografijos, minimos parapijoje veikusios ir veikiančios katalikiškos organizacijos, dirbę ir dirbantys vargonininkai. Spausdinami buvusio Palėvenės kunigo Antano Valantino ir dabartinės vargonininkės Gintautės Lauciūtės eilėraščiai apie Palėvenę. Leidinys iliustruotas A. Ramanauskienės ir archyvinėmis nuotraukomis.
 
 
 
 
 

katalogas_virselis_3

 
Kupiškio rajono kultūros ir švietimo įstaigose parengtų ir saugomų kraštotyros darbų katalogas / Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka; [sudarytoja ir redaktorė Danutė Baronienė].  – Utena: UAB „Utenos spaustuvė“, 2008. – 53 [1] p.: iliustr.
                            Kataloge suregistruota 370 kraštotyros darbų (leidyklose išleisti kraštotyrinio pobūdžio leidiniai čia neįtraukti), parengtų ir saugomų rajono bibliotekose, muziejuose, kultūros namuose, mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Leidinio pabaigoje pateikiama kraštotyros darbų autorių ir darbuose minimų asmenų pavardžių rodyklė.
 
 
 
 
 
 

 vikonys_6
Vikonys: kaimas ir jo žmonės / Lina Matiukaitė [redaktorė Eugenija Urbonienė].  – Vilnius: V. Stefanovičiaus personalinė įmonė, 2008. – 183 [1] p.: iliustr.
                              Knygoje aprašomas 1655 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas Vikonių kaimas (Svėdasų parapija, Anykščių r.), jame anksčiau gyvenę ir dabar gyvenantys žmonės. Pirmoje knygos dalį sudaro skyriai: „Žiupsnelis istorinių žinių apie Svėdasų dvarą ir Svėdasus“, „Svėdasų bažnyčia ir parapija“, „Archyviniai duomenys apie kaimą ir jo gyventojus“, „Vietovardžiai“, „Gyventojų pavardės, tarmė“, „Kapinės ir kryžiai“, „Ūkio darbai“, „Papročiai, tradicijos, amatai“, „Keliai į mokslus“, „Emigracija“, „Neramūs Antrojo pasaulinio karo ir pokario metai“, „Kolūkių laikotarpis“, „Kaimas šiandien“ ir kt. Antroje dalyje abėcėlės tvarka aprašomos šeimos ir jų gyvenimo istorijos. Panaudota nemažai archyvinių dokumentų: Svėdasų dvaro 1675–1785 m. inventorius ir Ukmergės apskrities 1816 m. reviziniai sąrašai (Lietuvos valstybinis istorijos archyvas), Svėdasų parapijos 1900 m. gyventojų sąrašas (Antano Baliūno asmeninis archyvas) ir kt. Užrašyti kaimo žmonių prisiminimai apie savo šeimas, gyvenimą ulyčioje, kėlimąsi į vienkiemius, neramius pokario metus, kolūkinio gyvenimo peripetijas. Knyga iliustruota archyvinių dokumentų nuorašais ir faksimilėmis, nuotraukomis, kaimo schemomis ir žemėlapiais.
 
 

matulionis_4

 
Nepažįstamas Povilas Matulionis: literatas, publicistas, kultūrininkas / [sudarytoja Lina Matiukaitė; redaktorė Eugenija Urbonienė].  – Utena: UAB „Utenos spaustuvė“, 2000. – 177 [2] p.: iliustr.
                      Knygelė skiriama Kupiškyje gimusio žymaus miškininko, profesoriaus Povilo Matulionio (1860–1932) literatūrinei ir kultūrinei veiklai. Joje spausdinami P. Matulionio ir jo dukros Marijos Janavičienės atsiminimai, 1891 m. pirmą kartą Amerikos lietuvių laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ publikuota kraštotyros apybraiža „Kupiškis ir kupiškėnai“ ir grožinė kūryba: 10 eilėraščių ir pjesė „Laimė iš svetur“.
 
 
 
 
 
 

ailios_1 
Uršulia Tamošiūnaičia. Ailios / Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka; [sudarytoja Lina Matiukaitė; dailininkė Genė Vaičikauskienė]. – Utena: UAB „Utenos spaustuvė“, 1999. – 90 [2] p.: iliustr.
                      Kupiškio krašto poetė Uršulė Tamošiūnaitė (1847–1906) su savo kūryba yra išskirtinė mūsų literatūroje – ji pirmoji moteris poetė, rašiusi lietuvių kalba. Vėžionių kaime gimusi ir visą gyvenimą praleidusi gretimame Pajuodupės kaime, tik slaptą lietuvišką mokyklą baigusi moteris Kupiškio bažnyčios kanauninko Kleopo Kuzmino ir poeto Antano Baranausko paskatinta eilėraščius rašė kupiškėnų tarme. Ši kukli knygelė nepretenduoja į išsamią U. Tamošiūnaitės kūrybos literatūrinę, kalbinę analizę. Jos tikslas – pristatyti poezijos mylėtojams dvi dešimtis šios paprastos, bet labai talentingos, moters eiliuotų kūrinių, kuriuose plazda meilė gamtai, šviečia gili pasaulėjauta, skamba humoro gaidelės, šildo paprastumas, gebėjimas girdėti paukštį, medį, žmogų, pastebėti darželių gėles ir metų kaitos spalvas. Poetės kūryba, vadinta ailiomis, plito tarp kupiškėnų, dalis jų virto dainomis. Eilėraščiai surinkti iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekų rankraštynų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Kupiškio etnografijos muziejaus fondų, įvairių leidinių. 

                                   

                     

Papildoma informacija