Knygos „aš mėlyna jauna pušis...“ sutiktuvės

08-DSCF8866

 

Saulėtą rugsėjo 26-osios pavakarę viešojoje bibliotekoje kupiškėnams buvo pristatytas Vaidoto Spudo kūrybinis palikimas – knyga „Aš mėlyna jauna pušis: Vaidoto Spudo dienoraščiai, laiškai, eilės, prisiminimai apie jį" (2015). Renginyje svečiavosi knygą išleidusios leidyklos ANDRENA vadovė Nijolė Petrošienė, aktorė Gražina Urbonaitė ir poeto našlė Ada Spudienė-Nikontienė.

Poetas V. Spudas gimė Kaune, vėliau gyvenimas blaškė ir po kitus Lietuvos kampelius, taip pat 1940–1948 m. teko apsistoti ir Kupiškyje.


Šiais metais V. Spudas būtų šventęs 80-ąsias savo gimimo metines. Negailestingos ligos pakirstas mirė vos sulaukęs dvidešimt šešerių (1935 04 27–1961 11 01). Todėl nei trečiosios, nei prieš tai išleistų knygų: „Mėlynos pušys" (1963) bei „Susitikt tave norėčiau vėliai" (1974) poetui išvysti neteko.
Pasitinkant knygą „Aš mėlyna jauna pušis..." nuskambėjo, gerai žinoma, pagal V. Spudo parašytą eilėraštį „Dainos posmas", 1961 m. kompozitoriaus Konrado Kavecko sukurta daina. Ją atliko šaunus Kupiškio vaikų darželio „Obelėlė" darbuotojų ansamblis „Dainija". Besiklausant dainos, pagyvenusios Moters akyse tvenkėsi ašaros... Tai senų prisiminimų ir išgyvenimų, jaunos meilės ir skausmo ženklas, giliai, iki šių dienų, įsirėžęs į širdį. Atvykusi viešnia A. Spudienė-Nikontienė, tik trejetą metų praleidus santuokoj su Vaidotu, su pagarba prisiminė jį šviesiomis spalvomis. Mielai papasakojo pažintį su juo, pirmąją meilę, kartu praleistus darbo metus Linkuvoje, kai jis dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, o ji ėjo mokyklos direktorės pareigas. Atsivežė parodyti daugelį metų saugotas Vaidoto vaikystės, jaunystės bei jų abiejų nuotraukas. Vaidotas, kiek prisiminė A. Spudienė-Nikontienė, buvęs malonus, taktiškas, labai aktyvus, mėgdavęs piešti įvairiausius šaržus, rašantis, kuriantis, nenurimstantis sieloje jaunuolis.
Leidyklos vadovė N. Petrošienė padėkojo A. Spudienei-Nikontienei už išsaugotus ir pateiktus leidyklai Vaidoto dienoraščius, laiškus ir rankraščius, kurie išspausdinti su visom spalvom ir emocijom, neredaguota kalba – su klaidom ir visokiais išsireiškimais. Visiems susirinkusiems siūlė kartu prisiminti puikų poetą, kuris dėl savo brandžios kūrybos, jeigu būtų gyvenęs ilgiau, galėjo būti prilygstamas didiesiems kūrėjams, kaip Justinui Marcinkevičiui ar Pauliui Širviui.
Aktorė G. Urbonaitė, skaitydama Vaidoto dienoraščio ištraukas, tarsi atgaivino poeto praeitį, jaunystę, ir nugramzdino į tuometinį jo gyvenimą. Prisiminimais pasidalino ir kiti kupiškėnai. Kupiškyje gyvenantis Pranas Jankauskas prisiminė Vaidoto tėvą Povilą Spudą, kuris antroje ir trečioje klasėse jam dėstė istorijos pamokas Kupiškio gimnazijoje. Lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Vilčinskienė, taip pat prisiminė gražų, linksmą vaikiną, kai studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Tik niekas tuomet nežinojo, kad jis sirgo. Viešintiškė Nijolė Kurulienė, buvusi Vaidoto Spudo mokinė, gėles įteikė buvusiai savo mokyklos direktorei – A. Spudienei-Nikontienei. Ji didžiavosi, kad turėjusi ypatingą auklėtoją – poetą V. Spudą.
Viešėję svečiai džiaugėsi išpildę visus poeto V. Spudo norus – išleido net trejas jo prisiminimų, laiškų ir dienoraščių knygas. Renginio vedėja, viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė, bibliotekos bendruomenės vardu, padėkojo svečiams už nuostabų vakarą, paskendusį gražiuose prisiminimuose apie poetą V. Spudą.
Aktorė G. Urbonaitė: „Aš Jums pavydžiu, kad dar neskaitėte šios knygos, nes Jūsų dar laukia daug sielos prašviesėjimo..."

Vyresn. bibliotekininkė Regina Vilčinskienė

02-DSCF8856 05-DSCF8860 01-DSCF8855
09-DSCF8876 11-DSCF8881 10-DSCF8879
12-DSCF8883 15-DSCF8899 16-DSCF8900
20-DSCF8919 21-DSCF8920 22-DSCF8926

Papildoma informacija