„Gyvenimas, koks jis buvo“...

07-DSCF8626

Yra tokių šviesios sielos žmonių, spinduliuojančių asmenybių, kurių paliktas pėdsakas gyvenime daro stiprų įspūdį. Vienas iš tokių buvo kunigas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas – politinis kalinys ir tremtinys, arkikatedros klebonas, kunigų seminarijos rektorius, Vilniaus miesto garbės pilietis, įvairių draugijų garbės narys.


Apie šį iškilų asmenį jau parašyta nemažai knygų bei straipsnių, sukurtas dokumentinis filmas, o prieš pat Atvelykį, balandžio 2 dieną Kupiškio viešosios bibliotekos salėje susirinkę kupiškėnai pasitiko dar vieną knygą – žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija".
Į renginį atvykusi pati knygos autorė, pradėdama pokalbį prisipažino, kad su Kazimieru Vasiliausku ji susipažino dar Dainuojančios revoliucijos laikais, dirbdama Sąjūdžio informacinėje agentūroje, kuri buvo įsikūrusi kitapus Katedros, kurioje jis klebonavo, o bičiuliais jie išliko iki pat monsinjoro mirties. Įsigijusi automobilį, R. Sakalauskaitė tapo jo „šoferiu" – nuveždavo į visokius renginius, kur monsinjoras buvo kviečiamas. Važinėdama su knygos pristatymu po Lietuvą, ir ne tik (knyga pristatyta taip pat Kijeve ir Sankt-Peterburge), R. Sakalauskaitė visur sutinka daug žmonių, liudijančių jį. „Tai, kiek jis nuveikė, užtektų 5–7 žmonių gyvenimams", – teigė žurnalistė. Jausdama monsinjorui dėkingumą už bičiulystę, jo dovanotą laiką, už dvasios dovanas ir jausdama skolą dėl to, kad neparašė savo dalies atsiminimų tada, kai kunigas iškeliavo Amžinybėn, ryžosi rašyti dar vieną jo biografiją. Knygos rašymas užtruko ketverius metus. Autorei teko susipažinti su Vilniaus arkivyskupijos kurioje saugoma kunigo byla, nuvykti į Latviją, buvusį Ždanovo kolūkį, susitikti su buvusiais K. Vasiliausko bendradarbiais, kaimynais, pabendrauti su Daugpilyje jį globojusiomis vienuolėmis, pasklaidyti jo, kaip klieriko, laiškus, adresuotus namiškiams. Į knygą sudėti ir kelių kunigų atsiminimai. R. Sakalauskaitė prisipažino, kad knyga įdomi jai pačiai dar ir tuo, kad joje atsispindi svarbiausi Lietuvos istorijos faktai. Likimas lėmė K. Vasiliauskui gyventi valstybės ir tautos lūžio metais, tapti svarbiausių atkurtos valstybės įvykių dalyviu. Ši knyga – ne vien asmens biografija, tai ir stiprus tikėjimo liudijimas, nes tikėjimas kunigą gelbėjo visose jo dramatiško gyvenimo aplinkybėse: šachtoje, lageryje, tardymų metu, dirbant alinančius sveikatą darbus, toli nuo Tėvynės.
Knygos autorė buvo liudininkė, kad monsinjoro butas Vilniuje, Pylimo gatvėje buvo atviras visiems – „ir benamiams, ir prezidentams". Jo bute svečiams dažnai buvo kepami blynai ir tas kepimas jau buvo įgavęs sakralinę prasmę. K. Vasiliauskas mėgo literatūrą, ypač poeziją, mokėjo vertinti meną, muziką. Įkūrė arkikatedros chorą, dalyvaudavo jo repeticijose, nuolat buvo apsuptas vaikų. Sakydavęs, kad „vaikų juoke aš girdžiu Dievą". Šios asmenybės išskirtinis bruožas – krikščioniška meilė artimui: apie tai liudija visi jį pažinoję. Kunigas mokėjo kiekvieną išklausyti, niekad niekuo nesipiktinti, sušildyti, suburti žmones. Mokėjo švelniai pajuokauti, mėgo bendrauti ir su kitaip mąstančiais. Mieliausia jam būdavo tarp rašytojų ir kitų kultūros žmonių. Būdamas kuklus ir nereiklus, vertino ne kūno, bet dvasios puotas.
Knygos autorė perskaitė keletą pastraipų iš pristatomos knygos. Renginio metu prisiminėme, kad garbusis monsinjoras ne kartą lankėsi Kupiškyje. „Per Kupiškį aš išėjau į pasaulį", – taip yra sakęs K. Vasiliauskas. Iš tėviškės jis čia atvykdavo į geležinkelio stotį, iš kur toliau keliaudavo traukiniu. Jam brangus buvo Kupiškis, nes netoli Vabalninko ir Salamiesčio yra jo tėviškė – gimtosios Kateliškės. „Kupiškėnai man kaip broliai nuo pat vaikystės laikų – greta gyvenom ir vieni kitus supratom", – tai irgi šio kunigo liudijimas. Minėjo jis ir garsiąsias „Kupiškėnų vestuves", įstrigusias į atmintį dar paauglystėj, matytas Čypėnų pradžios mokykloj. Būdamas draugijos Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininku, monsinjoras 1998 metais dalyvavo renginiuose – tose jo vadinamose „dvasios puotose" – Kupiškio gimnazijoje, kultūros namuose, o 2001 metais kupiškėnai girdėjo jo dvasingą žodį, sklindantį iš Kupiškio bažnyčios sakyklos, tais pačiais metais sodino ąžuoliukus Lietuvai pagražinti draugijos 80-mečiui. Tie monsinjoro apsilankymai įamžinti nuotraukose, kurias bibliotekos darbuotojos eksponavo salėje renginio metu. Renginio dalyviai įsigijo po knygą su autorės autografu. Dar vienas „susitikimas" su monsinjoru – prasminga Atvelykio dovana.


Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Širvinskienė

03-DSCF8614 02-DSCF8609 04-DSCF8619 01-DSCF8607
06-DSCF8625 09-DSCF8632 05-DSCF8623
10-DSCF8634  08-DSCF8629 11-DSCF8635
12-DSCF8636  14-DSCF8640 13-DSCF8637

15-DSCF8642