Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button

Knygnešio diena Juodinių kaime

20170316 154540

Paminėjus kovo 16-osios datą, kiekvienas lietuvis pasakys, kad tai Knygnešio diena. Būtent šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.
Šį kartą Knygnešio diena buvo minima kitaip.
Kovo 16 dieną edukacinė popietė „Prie spingsulių, prie balanų su maldaknyge tauta" vyko Juodinių kaime, pas ilgametę aktyvią skaitytoją Vladislavą Varanauskaitę.
Namai be knygų, kaip kūnas be sielos... Štai vakaras ateina ir norisi paimti į rankas knygą, jausti vartomų lapų šnarėjimą ir tik tada širdimi pajunti didžiulį dėkingumą žmonėms, knygnešiams, kad tik jų dėka, jų meile lietuviškam žodžiui, meile Lietuvai, galime šiandien džiaugtis neaprėpiamų knygų jūra...
1864–1904 m. Net 40 metų buvo uždrausta lietuviška spauda. Kai po 1863 m. sukilimo, Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba, o skaityti ir leisti tik rusišku raidynu, buvo aišku, kad taip norėta lietuvių tautą visiškai surusinti. Suprantama, kad lietuviai tam priešinosi. Didelį milžinišką darbą atliko spaudos platintojai-knygnešiai. Ir ėjo lietuviškos knygos, maldaknygės, laikraščiai, kalendoriai iš rankų į rankas slapta, saugantis žandarų, įskundimų, nes tai buvo ypač griežtai baudžiama, grėsė kalėjimu arba tremtimi į Sibirą.
Nepaisant to, kad buvo ypač griežtos bausmės, šis darbas vyko ypač aktyviai. Imperinės valdžios atstovai, matydami, kad neįveikia sulaikyti lietuviškų knygų platinimo,1904 metais, gegužės 7 d. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą.
Knygnešystė – autentiškas mūsų tautos reiškinys, kuris buvo tik Lietuvoje.
2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Kovo 16 diena minima todėl, kad tai buvo įžymiojo Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena ir ji skirta visiems mūsų knygnešiams atminti.
Mes didžiuojamės, kad Kupiškio krašte buvo savi knygnešiai: Kazimieras Gabriūnas iš Laukminiškių, Juozas Puronas ir Antanas Vireliūnas iš Vėžionių, Karolis Marcinkevičius iš Elniškių, Petras Sasnauskas iš Aukštupėnų... Vardinant knygnešių pavardes, moteris prisiminė, kad kai kuriuos Kupiškio knygnešius bent jau iš pavardės žinanti.
Vaikai skaitė gražius, jausmingus eilėraščius apie knygnešius, jų žygdarbį.
Kadangi Vladislava nuėjo nemažą gyvenimo kelią, skaičiuoja 83 metus, tad augantiems jaunosios kartos atstovams turėjo ką papasakoti, ir jie su įdomumu klausėsi moters prisiminimų. Taip pat parodė senovines maldaknyges. Jas skaitė, meldėsi ne tik Vladislava su broliu, bet ir tėvai, seneliai... Moteris padovanojo bibliotekai keletą maldaknygių, kad liktų „otminčiai".
Knyga – tai indas, kuris mus pripildo, bet pats netuštėja (A. Debruselis). Norisi pasidžiaugti, kad ir sulaukusi garbaus amžiaus, Vladislava ir toliau aktyviai skaito.
Už meilę knygai Knygnešio dienos proga bibliotekininkė įteikė Padėkos raštą. Kol bus tautiečių, mylinčių ir vertinančių knygą, žodį, tol praeities knygnešių žygdarbiai išliks visų neabejingų žmonių širdyse...
Pas Vladislavą atvykome ne tuščiomis – su parinktomis pačiomis naujausiomis knygomis.
Į Juodinių kaimą mus nuvežė Alizavos seniūnijos seniūnė Raminta Ribokaitė.

Alizavos padalinio vyresn. bibliotekininkė Laimutė Dešrienė

koliažas

Papildoma informacija