Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button

Dar viena pažintis su Galina Dauguvietyte

5-2017 NBS logo1

Skaitytojai seniai pamėgo biografines knygas apie režisierę, įstabią asmenybę Galiną Dauguvietytę, todėl balandžio 25-tą, antrąją Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną, į viešojoje bibliotekoje įvykusį susitikimą su žurnaliste Inga Liutkevičiene ir jos knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?" pristatymą susirinko nemažas būrelis kupiškėnų.


Renginys prasidėjo Galinos Dauguvietytės balso įrašu: „...save matau lyg miglose, lyg kitą žmogų", – kalbėdama apie savo gyvenimą, sako režisierė. Pradžioje parodytas ir trumpas nuotraukų filmas iš jos vaikystės, paauglystės, Dauguviečių sodybos.
Lina Matiukaitė, pristatydama knygos autorę, paminėjo, kad ji esanti panevėžietė, žurnalistikos studijas baigusi Vilniaus universitete, dirbo dienraščiuose „Lietuvos rytas", „Lietuvos žinios", „Verslo žinios", žurnale „Ekstra", 2002 metais buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų direktore. Nuo 2010 metų I. Liutkevičienė – nepriklausoma žurnalistė. Beveik dvidešimties knygų sudarytoja, bendraautorė. Tai biografinės, šeimos, giminės istorijos, populiariosios medicinos ir psichologijos knygos, kurių daugumą išleido leidykla „Tyto alba". Apie tai liudijo čia pat surengta knygų parodėlė.
„Atėjote dar kartą susitikti su nuostabiąja, charizmatiškąja Galina Dauguvietyte, todėl praleiskime laiką linksmai", – kreipėsi į susirinkusiuosius knygos autorė. Prisipažino, kad šis susitikimas jau bene 50-tas, nes žmonės, skaitę pirmąsias tris knygas (G. Dauguvietytė. Perpetuum mobile, Tyto alba, 2002; G. Dauguvietytė. Post scriptum, Tyto alba, 2006, 2007; G. Dauguvietytė. Dialogai su savimi, Tyto alba, 2010), ilgisi šios nestandartinės asmenybės, nori apie ją daugiau sužinoti. I. Liutkevičienė prisipažino, kad ilgametė jos, Ingos, draugystės istorija su Galina, nepaisant beveik 40 metų amžiaus skirtumo, yra nuostabi gyvenimo patirtis. Autorė turėjo du tikslus – aprašyti niekam nematytą Galinos asmenybės pusę ir užpildyti jos pačios biografijos bei visos Dauguviečių šeimos istorijos spragas. Ši, 4-oji knyga apie G. Dauguvietytę yra tikra biografija: žurnalistė rašo apie tokią Galiną, kokią pažinojo per penkiolika judviejų pažinties metų. Pastarąja knyga norėta parodyti, kad režisierė buvo tik žmogus: su savo ydomis, klaidomis, ji taip pat mylėjo, liūdėjo, pyko ar pavydėjo kaip mes visi.
Rašydama knygą, I. Liutkevičienė bendravo su knygos heroje jos namuose Vilniuje, ant Tauro kalno, Dauguviečiuose, Biržų raj., taip pat pajūryje. Namų ant Tauro kalno svetainėje Galina pasitikdavo žurnalistę pasitempusi, pasipuošusi, apsiavusi elegantiškais bateliais, tuo demonstruodama pagarbą atėjusiam į svečius žmogui. Kartais Galina pakviesdavo viešnią į savo mėlynąją virtuvę. Toje aplinkoje žurnalistė matydavo ir kitą Galinos pusę: ten, prie kavos būdavusi ir taurelė atsipalaidavimui. Gurkšnodamos abi moterys tęsdavo pokalbius ne tik apie tai, kas reikalinga būsimai knygai, bet diskutuodavo ir kultūros temomis, aptardavo madas, apkalbėdavo ir garsias asmenybes. Galina mėgo detektyvus ir autobiografines knygas, domėjosi Egipto praeities kultūra. Ši moteris originaliai mąstė, sekė gyvenimo aktualijas, o pagrindinis jos charakterio bruožas buvo humoras. Turėdama gerą fantaziją, daug ką hiperbolizuodavo. Susidarydavo įspūdis, kad yra atvira, bet kai ką ir nutylėdavo. Mėgstama Galinos pokalbių tema buvo svoris ir antsvoris: negailestingai pliekdavo apkūnius žmones, mėgo ji pašiepti ir šiuolaikinį vadinamąjį elitą.
Rašydama knygą, žurnalistė apsilankė Biržų krašto muziejuje „Sėla", kur aptiko tikrą muziejininkų sukauptą lobį: prisiminimus apie Galinos senelį Praną Dauguvietį, tėvą Borisą Dauguvietį bei pirmąją Boriso žmoną rusę aktorę Olgą Kuzminą-Dauguvietienę, su kuria jiedu buvo susilaukę penkių dukterų. Biržų krašte surinkta medžiaga sugulė į šią knygą atskiru skyriumi „Dauguviečiai". Čia atskleidžiama Dauguviečių vienkiemio ir šeimos istorija, pasakojama apie B. Dauguvietį, jo žmonas ir dukras, kitus giminaičius, tarp jų ir B. Dauguviečio proanūkį aktorių Darių Meškauską. Autorės pasakojimas renginio metu iliustruotas nuotraukomis, kurias randame ir knygoje.
Amžino poilsio vietą G. Dauguvietytė pasirinko taip mylėtuose nuošaliuose Dauguviečiuose, vienkiemio tyloje. Ten po senu klevu ilsisi ne tik Galinos, bet ir jos vyro Jurgio palaikai.
Inga Liutkevičienė trumpai papasakojo ir kitų jos knygų atsiradimo istorijas, pvz, knygą „Alma", kurią parašė prezidento V. Adamkaus žmonos 80-mečiui, prisipažino, kad parašė knygą apie chorą „Ąžuoliukas", taip pat apie garsų kineziterapeutą Samuelį Tacą.
Viešniai įteikta kupiškietės Eugenijos Urbonienės tarmiškų tekstų knyga „Užupečkio paveikslaliai".

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Janina Širvinskienė

02-DSCF3942 14-DSCF3963 01-DSCF3941
04-DSCF3947 03-DSCF3945 06-DSCF3949
07-DSCF3951 05-DSCF3948 08-DSCF3954
12-DSCF3959 13-DSCF3960 16-DSCF3971
21-DSCF3983 20-DSCF3982 22-DSCF3985
23-DSCF3986 24-DSCF3991 26-DSCF3992

Papildoma informacija