Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button

Susitikimas su liuteronų kunigu

12-DSCF4052

Šiemet daugelis pasaulio krikščioniškųjų šalių švenčia 500-ąsias Reformacijos metines, ne išimtis ir Lietuva, nes 2017 metus Seimas paskelbė Reformacijos metais. Minime 500-ąjį jubiliejų nuo Reformacijos pradžios, kai 1517 metais augustinų vienuolis Martynas Liuteris paskelbė garsiąsias savo 95 tezes, kuriose pasisakė prieš neribotą popiežiaus valdžią ir indulgencijų (atlaidų) pardavinėjimą bei išdėstė svarbiausius savo religinės doktrinos teiginius.
Balandžio 27 dieną, Nacionalinės bibliotekų savaitės metu, viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su evangelikų liuteronų kunigu Juozu Mišeikiu, atvykusiu iš Biržų. Svečias pasakojo susirinkusiems apie liuteroniškosios reformacijos istoriją, pateikdamas trumpą Martyno Liuterio biografiją, reformacijos idėjų plitimą Lietuvoje, pagrindinius reformacijos žingsnius, aptarė skirtumus nuo kitų konfesijų.
Liuteronų bažnyčia iki šių dienų svarbiais išpažinimo raštais pripažįsta M. Liuterio Mažąjį ir Didįjį katekizmus. Lietuvoje iki šiol vartojamas M. Mažvydo katekizmas, kuris yra lietuviška M. Liuterio Mažojo katekizmo versija. Lietuvos liuteronai, kaip ir kitos liuteroniškosios bažnyčios, išpažįsta doktriną, išdėstytą septyniose išpažinimų knygose. Jų sąvadas vadinamas Santarvės knyga.
Pirmuosius žingsnius Lietuvoje liuteronybė žengė jau 1523 m., kai Šilalės krašte pradėti skelbti pirmieji liuteroniškieji pamokslai, o 1540 m. pirmoji liuteronų bažnyčia Lietuvos teritorijoje pastatyta netoli Žeimelio. Liuteroniškasis tikėjimas paplito 3 regionuose: mažojoje Lietuvoje, Šiaurės Lietuvoje ir Suvalkijoje (Prūsijos įtakoje). Liuteronų bažnyčios tikintieji aktyviai dalyvavo ne tik dvasiniame, bet ir kultūriniame bei moksliniame gyvenime. Nemažai liuteronų veikėjų – Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Jonas Bretkūnas, Liudvikas Rėza, Kristijonas Donelaitis – padarė lemiamą įtaką lietuvių kalbos ir kultūros formavimuisi. Liuteroniškame pamaldume turi dalyvauti visa parapija, neretai liuteronų bažnyčia dar vadinama giedančia bažnyčia. Po reformacijos kilo didelė švietimo banga: prie parapijų buvo steigiamos mokyklos,-iš pradžių pradinės, vėliau ir kolegijos. Lietuviškas raštas, pirmosios lietuviškos knygos ir spauda atsirado Mažojoje Lietuvoje. Tą lėmė visas kompleksas istorinių priežasčių, viena jų – Reformacija, kurios esmė išdėstyta pagrindinėse Martyno Liuterio tezėse: religijos dalykus paprastiems žmonėms reikia aiškinti jų gimtąja kalba, o bažnyčiose liturgiją atlikti tautinėmis kalbomis. Taigi, Reformacija padarė didelę kultūrinę įtaką visai Lietuvai.
Svečias kunigas aptarė ir paneigė keletą paplitusių mitų apie liuteronus, atsakė į pateiktus klausimus.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Širvinskienė

06-DSCF4049 01-DSCF4037 03-DSCF4042
08-DSCF4055 04-DSCF4046 05-DSCF4048
10-DSCF4059 11-DSCF4058 02-DSCF4038

Papildoma informacija