„Kupiškėnų enciklopedijos“ paskutiniojo tomo sutiktuvės

100 4754

Žmonės visais laikais domėjosi savo šalies, krašto istorija, o ir rašoma ji buvo įvairiai, pagal laikmetį. Mums, kupiškėnams, mieliausias kraštas prie Lėvens ir Kupos, – svarbi jo praeitis, dabartis ir rytdiena. Reikšmingesniųjų kupiškėniškos tematikos leidinių sąraše – Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės „Kupiškėnų senovė" (1958 m.), „Kupiškio kraštas" (1997 m.), monografijos „Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai" (2009 m.) ir „Kupiškis: naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai" (iš serijos „Lietuvos valsčiai"), didžiausios apimties tarmės keturtomis „Kupiškėnų žodynas" (2008–2013 m.) ir „Kupiškėnų enciklopedija" (2006–2012–2017 m.)
Taip sutapo, kad „Kupiškėnų enciklopedijos" III-iasis, paskutinysis, tomas Kupiškio visuomenei pristatytas istorinių Sausio 13-osios įvykių minėjimo fone. Kupiškio Kultūros centro Vitražų salėje gausiai susirinkę kupiškėnai ne tik klausė proginių kalbų, dalyvavo šventiniame koncerte, bet ir turėjo progą susitikti, pabendrauti su šio solidaus leidinio sumanytojais, entuziastais, straipsnių autoriais, garbiais svečiais, taip pat ir vieni su kitais, pagerbdami ir prisimindami tuos, kurie pateikė medžiagą leidiniui. Prasminga ir simboliška, kad trečiąjį tomą pristatėme Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais. Ekrane parodytos nuotraukos – portretai tų žmonių, kurie prisidėjo prie šio leidinio atsiradimo. Daugelio jau nebėra tarp gyvųjų.
Trečiojo tomo 735 puslapiuose tilpo 1130 straipsnių, apie 2000 nuotraukų ir kitų iliustracijų. Darbavosi 58 autoriai, iš kurių daugiausia straipsnių parengė šio leidinio sumanytojas, vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas, dailėtyrininkas Vidmantas Jankauskas, turintis ypatingą talentą atrasti ir prakalbinti pašnekovus, tiesiog juos „užuosti". Pakalbintas ir paprašytas prisiminti šio didžiulio darbo pradžią, šis darbštus, bet mažakalbis kraštietis tarmiškai tarstelėjo: „nebeatomanu"... ir pridūrė, kad pradėt buvę lengviau, nei pabaigt. Vienas svarbiausių Vidmanto talkininkų – istorikas ir kraštotyrininkas kraštietis Alvydas Totoris, gyvenantis Kalvarijoje ir dirbantis to miesto muziejuje, prisipažino, kad krašto istorija domėjosi nuo pat mokyklinių laikų, o bendradarbiavimas su Vidmantu tęsėsi apie 20 metų. A. Totoris sakė, kad „Kupiškio enciklopedijai" apimtimi prilygsta tik viena – „Mažosios Lietuvos enciklopedija", tik mūsiškė išleista už kuklias lėšas, kai tuo tarpu aną lėšomis leidybai parėmė Vokietija. Dar vienas svarbus žmogus – inžinierius, technologijos mokslų daktaras Linas Vidugiris, buvęs aktyvus Vilniaus kupiškėnų klubo narys, vienas aktyviausių ir produktyviausių enciklopedijos bendradarbių, dėl sveikatos negalėjo dalyvauti šiame kupiškėnų sambūryje. Džiugu, kad prie šio didelio kraštotyros darbo kaip enciklopedijos straipsnių autorės prisidėjo ir 6 bibliotekininkės. Renginio metu prisiminimais dalijosi leidinio redaktorė kraštietė Vida Žilinskienė, vienas iš autorių – žurnalistas Algirdas Petrulis. Visus enciklopedijos tomus išleido Vilniaus Dailės akademijos leidykla, kurios direktorius Marius Iršėnas ne tik padėjo atgabenti taip lauktus enciklopedijos tomus kupiškėnams nusipirkti, bet ir tarė padėkos žodį visiems patriotiškai nusiteikusiems žmonėms, be kurių bendro triūso sunku būtų buvę įgyvendinti idėją.
Renginio metu padėkota rėmėjams, straipsnių autoriams, nuotraukų pateikėjams, o Vidmantui Jankauskui, Alvydui Totoriui ir Vidai Žilinskienei įteikti Kupiškio rajono savivaldybės mero Padėkos raštai.

Renginio akimirkos

Janina Širvinskienė
Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Papildoma informacija