Šimtmečio kupiškėnai – Vilniaus kupiškėnų klube

DSCF1364

 

Tęsiasi Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projekto „Kupiškėnai – Lietuvos istorijoje" (vadovė Lina Matiukaitė), kurį dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba, veiklos. Vasario 4 d. Šimtmečio kupiškėnų rinkimų, vykusių dar praeitais metais, rezultatai pristatyti Vilniaus mokytojų namų svetainėje, kur kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį renkasi jau dvidešimt šeštus metus gyvuojančio Vilniaus kupiškėnų klubo nariai.

Tradiciškai kupiškėnų suėjimas prasidėjo himno „Oi jūs susiedai" giedojimu, klubo prezidento Viliaus Bartulio informacija ir jubiliatų pasveikinimu. Renginyje nedalyvavusiam technologijos mokslų daktarui Linui Vidugiriui skirtą Kupiškio rajono savivaldybės mero Dainiaus Bardausko padėką už aktyvų dalyvavimą rengiant „Kupiškėnų enciklopediją" perskaitė viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus.
Reikia pasidžiaugti, kad Vilniuje gyvenantys kraštiečiai aktyviai balsavo Šimtmečio kupiškėnu rinkimuose. Salė vos sutalpino visus norėjusius susitikti su garsiais savo kraštiečiais, pabendrauti. Iš žymiausiųjų kupiškėnų dvidešimtuko gyvi yra tik šeši, o renginyje dalyvavo penki – negalėjo atvykti Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Leonas Apšega.
Renginį vedusi Kupiškio kultūros centro režisierė Vilija Morkūnaitė trumpai paminėjo jau Amžinybėn iškeliavusių rašytojo Juozo Baltušio, režisieriaus Povilo Zulono, aktorės Unės Babickaitės, monsinjoro Klemenso Gutausko, muziejininko Adomo Petrausko, dailininkų Veronikos Šleivytės ir Kazio Šimonio, etnografinių seserų Glemžaičių, kitų garbių kupiškėnų nuopelnus ir darbus mūsų kraštui bei visai Lietuvai ir kalbino šiandienos žymiuosius.
Kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, „Kupiškėnų žodyno" sudarytoja Klementina Vosylytė, paklausta apie tarmes, sakė, kad jos laikui bėgant išnyks, o žodynas esąs daugelio kupiškėnų nuopelnas, tik ji žodžius sulasiojo ir sudėliojo į vieną leidinį. Miela Klementina vasario mėnesį švenčia garbingą jubiliejų, ta proga ją sveikino Kupiškio viešosios bibliotekos darbuotojai, buvusios mokslo draugės.
Šimonietė rašytoja Renata Šerelytė pritarė minčiai, kad būtina norminti lietuvių kalbą, bet prisipažino savo naujausiame romane apie Barborą Radvilaitę naudojusi ir tarmiškus žodžius bei skolinius, vis pagalvodama, kaip pasakytų kupiškėnai.
Kaip visada nekalbus buvo dailėtyrininkas, „Kupiškėnų enciklopedijos" ir daugelio kitų leidinių apie Kupiškio kraštą autorius ir sudarytojas Vidmantas Jankauskas, tik ištarė, kad reikia skaityti, kas jau yra parašyta.
Maloniai nustebino skulptoriaus Henriko Orakausko, savitais darbais pakeitusio Kupiškio miesto veidą, išsakyti žodžiai: „Kaip kūrėjas aš gimiau Kupiškyje, savo išgyvenimus, mintis išlieju kūryboje, savo darbuose. Stengiuosi išvengti komentarų apie savo darbus, bet ne visada pavyksta. Aš nesu tik kūrėjas, aš esu ir darbininkas."
Kuklus ir santūrus buvo Šimtmečio kupiškėnu rinkimų lyderis, olimpinis ir pasaulio čempionas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Virgilijus Alekna. „Aš nieko nesukūriau, neparašiau, tik diską toliau numečiau", – sakė jis ir pasidžiaugė, kad vasario 11 d. vėl lankysis tėviškėje ir su Seimo narių komanda dalyvaus Kupiškyje vyksiančiame krepšinio turnyre.
Svetainėje eksponuota Šimtmečio kupiškėnus pristatanti mobili paroda, o visi popietės dalyviai gavo dovanų po leidinuką „Kupiškėnai – Lietuvos istorijoje".

Lina Matiukaitė
Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja

Renginio akimirkos

Papildoma informacija