Greimo sugrįžimas

P4121213 

Praėjusiais metais Lietuva ir pasaulis paminėjo lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo gimimo 100-metį. Dėmesys šio mokslininko asmenybei nemažėja ir šiemet.
Kupiškio viešosios bibliotekos iniciatyva balandžio 12 d. L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos Algirdo Juliaus Greimo klasėje įvyko renginys „Greimo sugrįžimas". Pokalbį su gimnazijos moksleiviais, mokytojais, bibliotekininkais ir kitais miestelėnais vedė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, semiotikas, literatūros kritikas Kęstutis Nastopka bei Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė.
K. Nastopka pasakojo, kad jo paties pažintis su semiotika prasidėjo nuo Jurijaus Lotmano semiotikos, o su A. J. Greimu pirmąkart susitiko 1971 metais Vilniuje, „Neringos" viešbutyje. Susirašinėjimas su garbiuoju prasmių ir reikšmių ieškotoju tęsėsi net 20 metų, iki pat Greimo mirties. Šis mokslininkas sukūrė Paryžiaus semiotikos mokyklą, vadovavo seminarams. Iš tos mokyklos Greimo semiotika pasklido po visą pasaulį, įsitvirtino Japonijoje, Pietų Korėjoje, o ypač Lotynų Amerikos šalyse.
K. Nastopka paaiškino pačią semiotikos sąvoką, semiotikos rūšis, terminus, užsiminė apie Greimo semiotikos kvadratą. Lektorius teigė, kad Kupiškyje gyventas laikas ankstyvoje vaikystėje buvo labai svarbus mokslininko asmenybės formavimuisi. Šio krašto kaimuose anuomet dar buvo išlikęs tikėjimas laumėmis, kaukais ir kitomis mitinėmis būtybėmis, kurias vėliau mokslininkas aprašė savo mitologijos tyrimų straipsniuose. Greimo biografijos faktus pranešėjas iliustravo skaidrėmis iš 1937–1939 metų Greimo studijų Grenoblyje. Pasak K. Nastopkos, Greimas semiotikos nevadino mokslu, o tik moksliniu projektu. Šiam reikšmių ieškotojui buvo nesvetimas humoro jausmas: to humoro kibirkštėlių esą pilna jo raštuose. Klausytojams dar buvo įdomu sužinoti, kad italų rašytojo U. Eco romano „Rožės vardas" veikėjas – Algirdas iš Kliuni vadinamas Daktaru Kvadratu...
A. Mikelinskaitės pagrindinė pranešimo tema buvo Algirdo Juliaus Greimo ir Juozo Miltinio sąsajos – abiejų asmenybių meilė kalbai, žodžiui ir knygai; abu jie buvo prasmių ieškotojai. Lektorė supažindino su svarbiausiomis šių žymių žmonių gyvenimų ir veiklų datomis. Greimas ir Miltinis bendradarbiavo „Varpų" žurnale, vėliau susirašinėjo laiškais, kuriuose rašė apie nuveiktus darbus, knygas. Paskutinis J. Miltinio palikimo studijų centre saugomas laiškas datuotas 1984 m. balandžio 25 d. Šiame centre saugomoje J. Miltinio asmeninėje bibliotekoje yra jo paties įsigyti, taip pat ir A. J. Greimo dovanoti leidiniai. Pastaruosiuose gausu pabraukymų, pastabų pieštuku knygų paraštėse. Tie įrašai liudija, kad šie abu žmonės vienas kitą pripažino, vertino, dalijosi idėjomis.
A. Mikelinskaitė kvietė renginio dalyvius aplankyti šį centrą, juolab kad rudenį bus atnaujinta jo ekspozicija. Kupiškėnas Pranas Jankauskas priminė visiems neseniai iškeliavusio amžinybėn muziko Rimtauto Kašponio svarų indėlį į Greimo vardo pagarsinimą ir atminimo Kupiškyje įamžinimą.
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus, dovanodamas svečiams po keletą bibliotekos leistų leidinių, išreiškė viltį, kad biblioteka kada nors galbūt bus pavadinta Algirdo Juliaus Greimo vardu.

Renginys „Greimo sugrįžimas" organizuotas įgyvendinant Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos tęstinį projektą „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje". Tai Panevėžio regiono gyventojus skaityti nacionalinę literatūrą ir giliau pažinti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus skatinantis projektas. Panevėžio regiono bibliotekų lankytojams 2018-aisiais iš viso bus surengta 30 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams skirtų kūrybos vakarų. Projekto rėmėjas:

unnamed 

Foto J. Pipynienės, G. Stankevičiaus

Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja J. Širvinskienė