Mūsų laimė – tėvynėj...

Gegužės 9 d. Virbališkių bibliotekoje vyko edukacinė popietė. Ją pradėjo bibliotekininkė Lidija Mačiulienė skaitydama Petro Babicko eilėraštį „Tu sakei". Popietės dalyviai buvo pakviesti paminėti Petro Babicko 115-ąsias gimimo metines.
Muziejininkė Jolanta Knizikevičienė pristatė šią neramios dvasios asmenybę nuo jo gimimo 1903 metais Kupiškio krašte, Laukminiškių kaime, iki mirties 1991 metais Duki di Kašio mieste, Rio de Žaneiro priemiestyje. Susirinkusieji pažiūrėjo filmą „Sugrįšiu", kurį sukūrė du patriotiškai nusiteikę žurnalistai-televizininkai kauniečiai Daiva ir Antanas Budriai, su savo kolegomis, taip pat LŽS nariais Svetlana Gužauskiene ir Viliumi Kaminsku, keliavę po Braziliją Petro Babicko keliais. Jaudinantys filmo vaizdai iš Petro Babicko tėviškės Lietuvoj, iš San Paulo bei Rio de Žaneiro, bei iš namelio, kur užgeso vienišo, pirmojo Lietuvos radijo balso, gyvybė.
Kalbant apie Petrą Babicką (1903–1991), galima drąsiai sakyti, kad jis buvo spaudos ir radijo žurnalistas, publicistas, rašytojas, poetas, kinematografininkas, fotografas, dailininkas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas. Jis noriai ir sėkmingai tarnavo įvairioms mūzoms.
Publicistikos knygoje „Gyvenimas – laimė (1940) P. Babickas rašė: „Turime kurti gerovę ir laimę čia, savame krašte, o ne dangintis kur į Braziliją ar Argentiną vargo vargti". Deja, jam teko gyventi svetimame krašte, tačiau viskas, ką jis gyvendamas Brazilijoje darė, buvo skirta Lietuvai. Jis nuėjo ilgą, sunkų ir sudėtingą gyvenimo kelią.
Jo knygos, kurios skirtos populiarinti Lietuvos istoriją, kultūrą, gamtą, leidžiamos ne tik lietuvių, bet ir kitomis – anglų, ispanų, portugalų kalbomis. Išleista apie 16 knygų įvairaus amžiaus skaitytojams. Atskirus straipsnius spausdino žurnalai „Židinys", „Karys", „Vairas", „Naujoji Romuva".
Dabar P. Babickas sugrįžta per solidžiai išleistą Aldonos Ruseckaitės knygą „Petras Babickas. Archyvai" (Kaunas. 2010 m.), kurioje gausu nuotraukų, įvairių dokumentų, yra pluoštas spalvotų P. Babicko dailės kūrinių.
Bibliotekos lankytojai susidomėję apžiūrėjo parodėlę skirtą P. Babickui, susipažino su jo išleistomis knygomis ir mielai sutiko dalyvauti jo kūrybos garsiniuose skaitymuose. Jie ir rinkosi skaityti knygas: „Toli nuo Tėvynės" (eilėraščiai ir kelionių apybraiža), „Dramblio kojos" (poezijos rinktinė), „Marių pasakos", „Murziukas" (iliustruota apysaka vaikams), „Tra-ta-ta" (eilėraščiai vaikams).
Ypatingas siurprizas visiems buvo susipažinimas su „Aukštaitijos ETNO kilimu". Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Rūta Vilkienė pristatė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos inicijuotą projektą „Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas", skirtą Panevėžio regiono jaunesniojo ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, šiuolaikinėmis IT. Sukurtas interaktyvus „kilimas", pagrįstas mobilių aplikacijų naudojimu. Kilimui sukurta mobili programėlė pritaikyta „Android" operacinės sistemos mobiliesiems įrenginiams. Mobilioje aplikacijoje, pasitelkus grafinio dizaino elementus, vaizdinę ir garsinę medžiagą vaikų pažinimui pristatomi daugiau nei 10 svarbiausių regiono ETNO gamtinių objektų. Interaktyvaus „kilimo" pagalba vykdomi edukaciniai užsiėmimai moksleiviams. Per padavimus, legendas ir sakmes edukaciniuose užsiėmimuose jie supažindinami su žymiausiais Aukštaitijos piliakalniais, gyvenvietėmis, šventvietėmis ir kitomis Aukštaitijos tapatumą atspindinčiomis vertybėmis. Naudodamiesi kilimu, vaikai mokosi ne tik etnografijos, mitologijos ar kitų žinių, bet ir sužino, kokias technologijas pasitelkiant buvo kurtas šis kilimas. Rūta parodė, kaip prisijungti prie norimo objekto, pamatyti jį 3D vaizdu ir išklausyti pasakojimą bei išrinkti teisingą atsakymą iš pateiktų testo klausimų. Mergaitės atsisiuntusios į savo mobilų įrenginį programėlę „Bitė", išklausė pasakojimą apie Kupiškio piliakalnį, Karvės olą, Puntuko akmenį, Čičinsko kalną, Terpeikių ąžuolą ir kt. Suaugusieji taip pat susidomėję klausėsi. Naudodamiesi kilimu, sužinojo ne tik etnografijos, mitologijos žinių, bet ir susipažino kokias technologijas pasitelkiant buvo kurtas šis „kilimas". Dėkojame Rūtai už edukacinį užsiėmimą.
Malonus ir šiltas bendravimas tęsėsi prie arbatos puodelio.

Foto L. Mačiulienės

Jolanta Knizikevičienė
Laukminiškių kaimo muziejaus muziejininkė

Papildoma informacija