Nuo A. J. Greimo semiotikos iki japonų kultūros pažinimo

41529183 1064281680446559 954522645783642112 n

Vasarą, mūsų mieste vykusio kūrybos ir meno festivalio Stichijos 2" metu, tarp gausybės svečių, Kupiškyje apsilankė ir Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda. Draugiškai šnekučiuojantis, Kupiškio viešosios bibliotekos direktoriui Algirdui Venckui pavyko gauti ambasadoriaus pažadą – suteikti galimybę bibliotekininkams iš arčiau susipažinti su japoniška kultūra ir menu.
Netrukus mus pasiekė laiškas su kvietimu atvykti į Japonijos ambasadą Vilniuje ir sudalyvauti japonų kaligrafijos pamokoje. Negalėjome atsisakyti tokios nuostabios progos, todėl rugsėjo 10 d. grupelė bibliotekininkų kartu su L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniais, kupini entuziazmo daugiau sužinoti apie tekančios saulės šalį, išvykome į Vilnių.
Išvykusius iš rūke skendinčio Kupiškio, Vilnius pasitiko mus vasariškai šiltas ir saulėtas. Kultūrinę kelionę pradėjome nuo Vilniaus universiteto, absoliučioje daugumoje mokslo ir studijų krypčių pirmaujančios aukštojo mokslo įstaigos. Mūsų tikslas buvo aplankyti universitete įsikūrusį Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centrą. Užlipę paslaptingais sraigtiniais laiptais patekome į gana kuklias, tačiau pilnomis lentynomis mokslo knygų, patalpas. Mus pasitikusi lektorė, humanitarinių mokslų daktarė Jurgita Katkuvienė apžvelgė Greimo ryšius su Vilniaus universitetu, pristatė 1992 metais įkurtą centrą ir jo keliamus tikslus: plėtoti Lietuvoje Greimo semiotinės mokyklos idėjas ir šiuolaikines reikšmės teorijas, semiotikos principus taikyti įvairiose humanitarinėse ir socialinėse disciplinose, skatinti tarpdisciplininius tyrinėjimus ir t. t. Lektorė išsamiai papasakojo apie jau trylika metų centro vykdomą semiotikos magistro studijų programą, puoselėjančią literatūros studijų integralumą, siekiant mokslo ir studijų vienovės. J. Katkuvienė kvietė gimnazistus rinktis filologijos fakulteto siūlomas mokymosi programas ir atvykti studijuoti į Vilniaus universitetą, atsakė į mums iškilusius klausimus.
Išsiaiškinę A. J. Greimo ryšius su Vilniaus universitetu pasukome į Čiurlionio gatvę, kurioje įsikūrusi Japonijos ambasada Lietuvoje. Su nekantrumu laukdami pamokos apžiūrėjome ambasados biblioteką, sudarančią sąlygas savarankiškai gilinti žinias apie Japonijos politinį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą. Joje galima rasti leidinių, skirtų Japonų kalbos mokymuisi ar tobulinimui, o taip pat knygų, periodinių leidinių, kompaktinių plokštelių lietuvių, anglų ir, žinoma, japonų kalbomis. Biblioteka atvira visiems Lietuvos ir užsienio piliečiams.
Japonijos ambasados darbuotoja Milda Kraško pristatė jau antrą kartą Lietuvoje viešintį japonų kaligrafą Haruo Okazaki, atvykusį į japonų kultūros festivalį „nowJapan" Vilniuje ir tuo pačiu sutikusį mums pravesti kaligrafijos užsiėmimą. Kaligrafijos meistras apžvelgė hieroglifų atsiradimo Japonijoje kelią, pristatė reikalingas priemones: teptuką, tušą, rankų darbo popierių, kuris labai jautrus kiekvienam tuše pamirkyto teptuko prisilietimui, todėl labai svarbu gerai išmokti jį valdyti. Japoniški hieroglifai mums pasirodė tikri meno kūriniai, nes ženklas reiškia ne tik garsą, žodį, bet turi ir platesnę reikšmę. Japonų rašybos sistema laikoma viena sudėtingiausių pasaulyje – japonai naudoja logografinius hieroglifus, dvi garsines abėcėles – hiraganą ir katakaną. Kiekvieną jų sudaro daugiau nei keturiasdešimt ženklų. Be to jie turi kanji abėcėlę su 3000 ženklų. Susipažinę su japonų kaligrafijos technika bandėme atkartoti meistro atliekamus potepius. Supratome, kad kiekvienai linijai svarbi pradžia, kryptis, forma ir pabaiga. Kaligrafija gali būti motyvacija dažniau rašyti ranka, puiki terapijos priemonė, tačiau reikia laiko ją prisijaukinti.
Smagu buvo prisiliesti prie labai seno Japonijos meno gražiai rašyti, kuris užima svarbią kultūrinę vietą Rytų Azijos šalyje.

Išvykos foto (R. Vilčinskienės)


Jolanta Vosylienė
Metodininkė