Tuštėjimas – laisvės kaina

DSCF6007

Rugsėjo 20 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju, filosofu, publicistu, dramaturgu, sportininku, politiku, visuomenės veikėju, Atgimimo Sąjūdžio pirmeiviu, humanitarinių mokslų daktaru – Arvydu Juozaičiu. Tiek daug pasakytina apie vieną žmogų. Renginio metu buvo pristatoma šiais metais išleista A. Juozaičio knyga „Tėvynės tuštėjimo metas".


Bibliotekos direktoriaus, Algirdo Venckaus, pristatytas A. Juozaitis pradžioje pasidalino pamąstymais apie laimę, pasidžiaugė savo išsipildžiusiomis svajonėmis, susijusiomis su kūryba – net 30 išleistų knygų ir keliolika pastatytų spektaklių. „Visuomet labiau norisi kalbėti apie linksmus dalykus", – teigė autorius, – „o knyga... gan liūdna... Jau iš viršelio, kurį sukūrė dailininkė, perskaičiusi knygą, galima matyti tą liūdną vaizdą, kaip dvi mūsų Lietuvos upės susijungia ir BĖGA... bėga kažkur, kur į tamsų debesį leidžiasi saulė..."
Gražus sutapimas, kad minint 30-ąsias Lietuvos Sąjūdžio metines, kaip tik šiemet išleista trisdešimtoji, vieno iš šio Sąjūdžio iniciatorių, knyga – „Tėvynės tuštėjimo metas". Tačiau, kaip tvirtina svečias, „tai yra pralaimėjimas – toks gausus ir nesuvaldomas tautiečių emigravimas..." Prisimindamas Sąjūdžio laikus, pirmasis „Sąjūdžio žinių" redaktorius sakė, kad iš to meto liko puikus emocinis praeities laikas, „tačiau didžiausias nerimas yra dabartinis Tėvynės tuštėjimas, tai – didžiausias netikėtumas, kurio Sąjūdžio pradžioje negalėjo niekas numatyti ar įvardinti".
„Tėvynės tuštėjimo metas" – 17 metų rašyta knyga, į ją sudėtos 2000–2017 metų publikacijos, kurias autorius rašė įvairiems laikraščiams. Joje aprašyta karčioji mūsų gyvenimo tiesa – netikėtai ir neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės, suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Keliami esminiai klausimai: Ar Lietuva išliks išgyvendama ir Europos tapatumo nuosmukį? Kur tie šaltiniai, iš kurių galime semtis jėgų spartėjančiam Tėvynės nykimui sustabdyti? Vėl pradėti gimdyti, dauginti gyvenimą nepaisant nieko – ar ne to prašo iš mūsų ir „Tautiška giesmė", mūsų himnas?
Visai neseniai, dar šį mėnesį Arvydas Juozaitis paskelbė apie savo apsisprendimą dėl kandidatavimo į kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. Paklaustas apie artimiausio pusmečio planus būsimas kandidatas prisipažino, kad nusimato tikrai intensyvus metas. Į pokalbio eigoje iškilusį klausimą dėl dvigubos pilietybės, politikas atsakė labai aiškiai: „Seime užregistruotas pasiūlymas – „Lietuvio pasas". Jis bus kaip garantas išvykusiems žmonėms, kad tėvynė jų neatsisako, laukia grįžtančių – štai taip būtų išspręstas dvigubos pilietybės klausimas. Baisu, kai žmonės atsisako tėvynės dėl geresnio gyvenimo", – sakė svečias. Taip pat filosofą stebina tai, kad šiandieninėje „Dainų dainelėje" vaikai dainuoja jau ir angliškai. „Keista, galbūt kažkas turėtų pasakyti, kad šiame dainų konkurse turėtų būti dainuojama tik lietuviškai, galbūt kažkokia riba vis tik turi būti nubrėžta...". Filosofas labai aiškiai pasisakė apie lietuvių kalbos išsaugojimo svarbą, „juk tai bene pati seniausia kalba Europoje – sanskrito kalba, turėdami galimybę kalbėti lietuviškai, mes jau esame turtingi", – teigė jis.
Kalbant apie prezidentus ir jų rinkimus, svečias išsakė savo poziciją, jog kiekvienas prezidentas buvo išrinktas pagal tuometę susiklosčiusią situaciją, žmonės renkasi tai, ko tuo metu jiems reikia, o dabar situacija tokia ir didžiausias mūsų skaudulys – tuštėjanti Lietuva. „J. Avyžius parašė knygą „Sodybų tuštėjimo metas", be šios knygos pavadinimo nebūtų ir „Tėvynės tuštėjimo meto" knygos pavadinimo. Anais laikais iš sodybų žmonės išeidavo į Lietuvą, į pasaulį. Dabar iš kiekvienos šeimos yra svetur iškeliavusių žmonių, mažėja tauta, mažėja asmenybių, mažėja ir Dievo žemėje. Lietuvoje gražėja miesteliai, bet ir kapines galima išpuošti. Štai Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse parašyta „Didžiausias lietuvių telkinys išeivijoje". Taip gali atsitikti ir su globalia Lietuva.
Susitikime taip pat prisiminti Lietuvos pradininkai, knygnešiai, cituotas kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas Tėvas Stanislovas, kuriam šį mėnesį būtų suėję 100 metų. Diskutuota emigracijos, globalizacijos temomis, kalbėta apie kaimyninę Latviją ir apie Dalai Lamos santykius su Kinija. Be abejo, neapsieita ir be savo rajono bėdų, bet tai atviru klausimu pasiliko kitiems susitikimams.
A. Juozaitis atrodė nuoširdus, pasitikintis savimi, žmogiškas ir įtikinantis – atsakė į susirinkusiųjų klausimus, kurių dalis buvo pakankamai aštrūs, ne visada sutinkantys su filosofo pozicija, tačiau labiausiai žavėjo svečio kiek naivus tikėjimas ir viltis, kad galbūt JIE (lietuviai) sugrįš... nes jau yra pavyzdžių, kad užsidirbę TEN, grįžta ir kuriasi ČIA. Iš tiesų, norisi tikėti, kad neištuštėsime ir liksime savo žemėje.


Bibliotekininkė Ingrida Žurauskienė

DSCF6003 DSCF6005 DSCF6006
DSCF6009 DSCF6010 DSCF6011

Juozaitis