Graikija – kultūra ir istorija žvelgiant pro bibliotekų langus...

Kai girdime šios šalies pavadinimą, nejučia iškyla dar mokyklos suole girdėti vardai, vietovardžiai, didvyriai, mitai, tarptautiniai graikiškos kilmės žodžiai, be kurių neįsivaizduojama mūsų europietiška civilizacija: demokratija, monarchija, chronologija, filologija, aristokratija, gimnazija ir t. t. Jeigu bandytume tęsti šį sąrašą, bematant užpildytume šį puslapį ir pabaigos nebūtų matyti... Taip, niekas neabejoja senosios Graikijos kultūros reikšme mūsų žemyno kultūrai, tačiau kaip šalis gyvena dabar?

Kaip senoji kultūra reiškiasi dabartyje? Kaip gyvuoja bibliotekos, kuriose turėtų būti sukaupta ne tik senųjų rašytinių paminklų, bet ir šiuolaikinių autorių kūrinių? Kaip šiuolaikinius iššūkius ir problemas sprendžia kolegos Graikijoje? Šie ir panašūs klausimai kilo trisdešimčiai Lietuvos savivaldybių asociacijai priklausančių bibliotekų vadovų kelionės į Graikiją išvakarėse. Reikia pažymėti, kad Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, vadovaujama Danguolės Abazoriuvienės, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės, atlieka didelį ir prasmingą darbą – kasmet rengia didesnes ar mažesnes pažintines edukacines keliones į užsienio šalių bibliotekas. Šias keliones dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir tai sudaro sąlygas bibliotekų vadovams ar darbuotojams iš arti matyti ir pažinti kolegų užsienio šalyse darbą, bibliotekų gyvenimo ypatumus, palyginti su savo patirtimis ir žinoma, pasimokyti, pasitarti, praplėsti akiratį .
Neverta varginti skaitytojų detaliu kelionės aprašymu – šiais laikais keliauja daug kas ir gerokai toliau nei pietų Europa, o interneto platybėse galima pamatyti gausybes vaizdų ir detalių kelionių aprašymų. Ir vis dėlto... kiekviena patirtis savaip unikali ir žvilgsnis savitas. Taigi, keli asmeniški pastebėjimai... Jeigu reikėtų trumpai apsakyti Atėnus, tai prieš akis iškyla baltas, žvilgsniu sunkiai aprėpiamas, saulės nutviekstas miestas slėnyje prie šiltos Egėjo jūros... Akropolio kalva kaip dominantė ir netoli nuo jos dar aukštesnė, turistų taip pat gausiai lankoma viršukalnė su šv. Jurgio bažnytėle... Nedarko šio, daugiau kaip keturis milijonus gyventojų turinčio miesto, mums įprasti ,,stiklainiai", dangoraižiai ir kt. Bet... nusileidus nuo apžvalgos kalvų, priemiesčiuose ir net visai arti centro vaizdas jau toli gražu nebe toks idiliškas – apleistų, grafičiais išmargintų pastatų virtinės primena, kad šalis tebeišgyvena krizę, pabėgėlių iš įvairių Azijos šalių būreliai – jaunimas, moterys, maži vaikai dažnai gyvenantys tiesiog gatvėje – visa tai daro miesto veidą labai sudėtingu, ir tada matai, kad mūsų problemos, palyginus su graikų, yra tikrai ne tokios didelės.
Atėnų (ir ne tik Atėnų) miesto bibliotekose taip pat juntama ekonominės krizės – spaudiniams skiriama labai nedaug lėšų, kompiuteriai seniai neatnaujinami, trūksta darbuotojų ir nėra galimybių jų įdarbinti... Kaip juokavo mus sutikusi Graikijos savivaldybių bibliotekų asociacijos vadovė, graikai gali pasidalinti vieninteliu pasiekimu – kaip dirbti beveik neturint resursų... Žinoma, ne tik tuo... Apsilankius devyniose labai skirtingose bibliotekose radome labai įdomios patirties – kai išgirsti, kad Livadeijos bibliotekoje kaip savanoris dirba pasakotojas čia pat vietoje kuriantis istorijas ir vedantis ekskursijas mieste, kai sužinai, kad per kelis tūkstančius kilometrų beveik vienu metu kyla mintis užrašyti senyvo amžiaus žmonių video pasakojimus, kai matai, kad šalia tradicinės bibliotekų veiklos patalpose vyksta edukaciniai dailės užsiėmimai, dailės parodos ir kita tai dar kartą įsitikini, kad visi esame globalių pokyčių dalimi, kad universalių, visiems bendrų dalykų yra labai daug. Kas dar? Susidarė įspūdis, kad viskas kas pažangiausia, geriausiai finansuojama Graikijoje yra ne valstybinis ar municipalinis, o privatus sektorius. Pirmiausia paminėčiau ,,Anthos" biblioteką ,,Fougaro" centre Naflio mieste – buvusio cigarų fabriko teritorijos ir pastatų komplekso pritaikymą kultūrinėms reikmėms ir tikrai įspūdingą, tik prieš keletą mėnesių atidarytą Stavros Niarchos nacionalinės bibliotekos pastatų kompleksą (kartu su Atėnų nacionalinės operos teatru) Užtenka pasakyti, kad laivų savininkas Stavros Niarchos šių pastatų projektavimui, statybai, įrangai skyrė 650 milijonų eurų. Suma įspūdinga, pastatai taip pat – pusės kilometro ilgio baseinas žiemą virstantis čiuožykla kieme, suaugusių medžių sodas, kelių aukštų knygų bokštas viduje bibliotekos ir visos knygų restauravimo, saugojimo ir skaitmeninimo patalpos, modernios skaityklų patalpos... stiklo liftu pakilus į apžvalgos aikštelę ant operos teatro stogo atsiveria puiki Atėnų panorama... antrasis Akropolis, kaip juokavo mus lydintis bibliotekos darbuotojas... Ir tai dar ne viskas – Stavros Niarchos skyrė 5 milijonus eurų už kuriuos bus penkis metus išlaikomi visi pastatai, darbuotojai ir teikiamos nemokamos paslaugos – koncertai ir kt. visiems lankytojams.
Kas dar nustebino? Senosios Graikijos architektūros paminklai – Akropolis ir Panatinaikos stadionas Atėnuose, Delfai ir Parnaso kalnas, istorinis Naflio miestas, kurio gatvės grįstos marmuro plokštėmis, Hydros sala, kurioje nėra automobilių, o krovinius iki šiol nešioja žemaūgiai arkliukai, antikinis Epidauro teatras, kuriame telpa daugiau kaip 8 tūkstančiai žiūrovų, o aktorių balsai be jokio garsinimo puikiai girdisi paskutinėse eilėse, „atvirukinis" kraštovaizdis važiuojant Peloponeso pusiasalio pakrantėmis ir dar daug kas... Ir kaip kontrastas – senovės Graikijos didybė ir šiuolaikinio gyvenimo proza – ekonominės krizės padariniai (uždarytos gamyklos, parduotuvės), tam tikras nuosmukis, juntamas po daugiau kaip 400 metų trukusio turkų valdymo viduriniais amžiais. Ar verta minėti, kad vaisių ir daržovių kainos dvigubai aukštesnės nei Lietuvoje, o alyvmedžių giraitės auga beveik visur kur yra bent menkiausios galimybės? Priekalnėse, slėniuose auginamos ne tik daržovės, bet ir medvilnė – klimatas ir dirvožemis tinkamas... Ir senovės graikų mitai... daugybė įvairaus formato leidinių, knygelių vaikams ir suaugusiems su pasakojimais apie dievus, pusdievius, didvyrius ir t. t. Atrodo, kad tai viena svarbiausių Graikijos kultūros eksporto produktų, gerai reklamuojamas ir pateikiamas kaip visiems atpažįstamas mūsų Europinės kultūros pamatas... beje, Europa, kaip vardas taip pat iš senovės graikų mitų pasiskolintas...

Kelionės foto

Algirdas Venckus
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius

 

Papildoma informacija