Serijos „Kupiškėnų biblioteka“ naujų knygų sutiktuvės

IMG 20190118 172358

Sausis dar tik įkopė į antrą pusę, tačiau knygų ir gimtojo krašto mylėtojams yra gera naujiena: Kupiškio viešojoje bibliotekoje pristatytos serijos „Kupiškėnų biblioteka" 17-ta ir 18-ta knygos: Balio Kašponio „Mokytojo ir vargonininko atsiminimai" ir Vidmanto Jankausko „Ką tyli akmenys: Viksvų giminės istorija".
Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė susirinkusiems pristatė nuo 2005 metų leidžiamos knygų serijos sumanytoją, žurnalistą, dailėtyrininką Vidmantą Jankauską, humanitarinių mokslų daktarę, knygų redaktorę Vidą Žilinskienę bei technologijos mokslų daktarą, Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentą Vilių Bartulį. Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas pasveikino visus ir pasidžiaugė, kad kupiškėniška biblioteka pildosi naujomis knygomis.

Balys Kašponis. Mokytojo ir vargonininko atsiminimai.
Knygos autorius gimė 1891 m. Rokiškio krašte, Pakriaunių kaime. Mokėsi Subatės (Latvija) pradžios mokykloje, baigė Kauno „Saulės" mokytojų seminariją, lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus, 1913–1917 m. tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą mokytojavo Panevėžio apskrities mokyklose, ilgiausiai – Surdegyje (nuo 1923 m.). Kupiškyje gyveno 1944–1965 m., dirbo Švietimo skyriaus vedėju, Kupiškio vidurinės mokyklos mokytoju. Mums geriau žinomas neseniai Amžinybėn iškeliavęs Rimtautas Karolis Kašponis – muzikas, Algirdo Juliaus Greimo darbų ir gyvenimo skleidėjas. Tai B. Kašponio sūnus, dar spėjęs pasirūpinti tėvo atsiminimais: kad jie neliktų archyve perdavė Kupiškio etnografijos muziejui.
V. Jankauskas prisipažino, jog neplanavo leisti šios knygos, bet paprašytas muziejaus direktorės Violetos Aleknienės, ėmėsi šio darbo. Vidmantas sakė, kad B. Kašponis – žmogus nugyvenęs įdomų gyvenimą, pergyvenęs du pasaulinius karus, tačiau visą savo gyvenimą grindęs humanizmu. Tikriausiai todėl jam pavyko nugalėti didelius sunkumus, išsaugoti ne tik savo šeimos, bet ir kitų žmonių gyvybes.
Pranas Jankauskas, praeityje žymus chorvedys, buvęs B. Kašponio mokinys, kurio prisiminimai spausdinami šioje knygelėje, susirinkusiems mielai papasakojo apie savo mokytoją ir susitikimus su juo. Buvusio mokinio atmintyje mokytojas išliko, kaip ramus žmogus: ramiai, tyliai, lėtai ir suprantamai kalbėjo. Mokėjo penkias užsienio kalbas, buvo įžvalgus ir tolerantiškas. Obeliuose B. Kašponiui teko girdėti dainuojant Kiprą Petrauską, todėl jis labai norėjo pasukti muziko keliu, arčiausiai to – vargonininko profesija. Visą gyvenimą troško kuo daugiau sukaupti žinių, todėl baigė ir felčerio, ir žemės ūkio kursus, skaitydavo paskaitas ūkininkams. Išsipildė jo svajonė – 1933 m. nusipirko greta Puponių kaimo buvusį Bukonių palivarką ir įkūrė pavyzdinį ūkį.
V. Žilinskienė – taip pat B. Kašponio mokinė. Prisimindama buvusį mokytoją, ji sakė, jog tai buvo be galo ramus žmogus ir iš kitų mokytojų išsiskyrė dar smetonišku mokymu.

Vidmantas Jankauskas. Ką tyli akmenys: Viksvų giminės istorija.
Aš pati labai džiaugiuosi per savaitgalį perskaičiusi šią knygą ir sužinojusi, kad buvo toks Akmenės kaimas, susipažinusi su Viksvų giminės istorija.
V. Jankauskas pasakojo, jog rašant šią knygą pasinaudota įvairia archyvine medžiaga. Spaudoje apie Akmenę beveik nebuvo rašyta, XX a. septintame dešimtmetyje šis kaimas jau visiškai išnyko. Knygos pratarmėje rašoma: „Akmenės istorijoje ir Viksvų giminės istorijoje, tarsi mažame vandens lašelyje, fokusuojasi itin sudėtingas, permainingas ir tragiškas mūsų tautos, nacijos raidos kelias: nuo dvaro vergų, lažininkų iki laisvųjų ūkininkų ir galiausiai iki naujos kolchozinės baudžiavos, nuo knygnešių iki kovotojų už Lietuvos laisvę, partizanų, tremtinių, gulago kalinių... Ši knyga, iš pradžių sumanyta, kaip mažo kaimelio ir jo žmonių istorija, išsiplėtė iki platesnės genealoginės studijos." Žymiausi Viksvų giminės atstovai – kunigai: Pranciškus Antanas Viksva – pirmasis mūsų krašto šviesuolis, artimas poetų Antano Baranausko ir Klemenso Kairio bičiulis ir Juozapas Antanas Viksva – kunigas ir knygnešys.
Skodinių kaime gimusi V. Žilinskienė yra daugelio kupiškėniškos tematikos knygų redaktorė, talkininkavo ir leidžiant Viksvų giminės istoriją. Ji žavėjosi V. Jankausko gebėjimu surinkti tiek daug įvairios archyvinės medžiagos ir ją įdomiai pateikti, paskaitė keletą knygos ištraukų.
Dalyvavo ir nemažas būrys Viksvų giminės atstovų: iš Kauno, Biržų, Panevėžio, Kupiškio... Jie labai džiaugėsi ir dėkojo V. Jankauskui, kad sulaukė tokios išsamios studijos apie Viksvų giminę.
Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis anonsavo ką tik pasirodžiusią knygą „Mes – Vilniaus kupiškėnai", kurios pristatymas planuojamas vasario mėnesį.
Renginio metu turėjome progą išgirsti dainuojant muzikos mokytoją, Antašavos ir Salamiesčio bažnyčių vargonininkę Ingą Baniulienę ir Nidą Janeliūnienę. Jos atliko giesmę „Pie Jesu", Gintarės Jautakaitės „Viešpaties lelija", dainas „Aukštaitija", „Rudens naktis sustojo", „Baltas paukštis".

Renginio foto R. Vilčinskienės

Roma Vasiliauskienė
Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė