Valdemaro Kukulo kūrybos skaitymai

DSCF7203

Saulėtą balandžio 23 dienos pavakarę į kavinės „Upės kepyklėlė" kiemelį susirinkusius literatūros mylėtojus su prasidėjusia Bibliotekų savaite pasveikino Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Čia ir vyko pirmasis savaitės renginys – Valdemaro Kukulo ir jo bičiulių kūrybos skaitymai.
Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė priminė, kad šiais metais minime Kupiškio krašte gimusio poeto, literatūros kritiko V. Kukulo (1959–2011) 60-ąsias gimimo metines, o ši popietė – jau ketvirtasis Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto „Diagnozė: poetas" renginys.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Genovaitė Vilčinskienė pasidalino visam gyvenimui išlikusiais įspūdžiais apie savo mokinį, kurį pažino ir mokė nuo penktos klasės. Su juo buvo galima kalbėti įvairiomis temomis: apie meną, teatrą, religiją ir, žinoma, literatūrą. Valdui įdomu buvo, ko reikia, kad galėtum gerai parašyti. Taip ir aiškinosi su mokytoja, kas yra poetinė kalba, kad poezija – menas. Ir dar tik būdamas aštuntoku tapo respublikinio jaunųjų filologų konkurso laureatu. Mokytoja prisipažino, kad Valdas buvo tikrai daugiau knygų perskaitęs už ją pačią. Pirmaisiais studijų metais dažnai skambindavo ir džiaugdavosi įdomiomis paskaitomis, dėstytojais. Profesorė Viktorija Daujotytė stebėdavosi, kodėl Valdo kūryboje tiek daug mirties, o mokytoja mano, jog tam įtakos turėjo, kad gyveno Kapų gatvėje. Vaikas būdamas, nuolat matė žmones, einančius į kapines paskui karstą, pats anksti neteko mamos.
Klasės auklėtoja Pulcherija Jasaitienė sakė, kad Valdas išsiskyrė ypatingu kūrybiškumu, savo literatūriniais, meniniais sugebėjimais, buvo tikrai talentingas, kalbėjo tiesiai ir atvirai, visais klausimais turėjo savo nuomonę. Auklėtoja visada tikėjo, kad jis bus geresnis kritikas nei poetas.
Vakaro metu nuskambėjo nemažai Valdemaro Kukulo ir jo bendražygių Algimanto Baltakio, Rimanto Urbono, Jono Strielkūno, Elenos Mezginaitės eilėraščių, kuriuos skaitė bibliotekininkai, „Lėvens balsų" klubo literatai, klasės draugai, poeto pusbrolis Vilmantas Graičiūnas, kiti jį pažinoję žmonės. Poetas rašė ir vaikams, todėl mokinukė Ignė paskaitė eilėraštuką „Man reikia šunelio". Nuskambėjo ir paties V. Kukulo skaitomų posmų įrašas.
O koks gi pasibuvimas be muzikos! Dar prieš renginį iš kompaktinės plokštelės skambėjo V. Kukulo tekstais sukurtos ir kupiškėno Algimanto Kriūkos atliekamos dainos, keletą dainų atliko Daiva Palionienė. Valdas turėjo gerą balsą ir pats labai mėgo dainuoti. Todėl labai simboliška, kad Pranas Jankauskas, Vilija Morkūnaitė ir Vytautas Knizikevičius užtraukė mėgstamą poeto liaudies dainą „Pjaun broliukai žalioj lankoj", kuri galingai išsiveržė už kavinės ribų.
Žmonės dar ilgai nesiskirstė, apžiūrinėjo, ant mobilių stendų parengtą fotografijų parodą. Poeziją skaičiusieji namo parsinešė įvairių kupiškėniškų suvenyrų. O labiausiai visus nustebino netikėta šventės organizatorių dovana – pagal Kukulo receptą paruoštos kavos puodelis.
Šiais metais dar ne vieną kartą įvairiais renginiais prisiminsime savo kraštietį, „išmintingą publicistą, įžvalgų kritiką, autentišką lyriką" Valdemarą Kukulą.

Renginio foto R. Vilčinskienės, R. Vilkienės

Roma Vasiliauskienė
Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė