Knygų klubo „Knygius“ kelionė po Vabalninko apylinkes

65386060 600125467142554 7849842371767304192 n

Vasara jau baigia įpusėti, o „Knygiaus" bičiulės vis tiek suranda laiko maloniam pabendravimui. Šį kartą susitikome ne bibliotekos aplinkoje, o susiruošę pakeliauti Biržų viešosios bibliotekos parengtu maršrutu „Vabalninko lygumų žmonės ir gėlės".
Birželio 28 dienos popietę autobusiukas su knygų bičiulėmis rieda Vabalninko link, kur mūsų jau laukia kolegė Liuda, Biržų viešosios bibliotekos darbuotoja, kuri bus kelionės gidė. Pirmoji stotelė – Vabalninkas. Trumpa pažintis su miestelio istorija ir žymiais žmonėmis, kilusiais iš Vabalninko. Sustojome prie namo, kuriame gimė Lietuvos kunigas, poetas, vertėjas, Kauno kunigų seminarijos rektorius Kazimieras Žitkevičius-Žitkus (Vincas Stonis). Jis yra pavasarininkų organizacijos himno autorius. Kazimiero Žitkevičiaus-Žitkaus (Vinco Stonio) poezijoje nemaža skambių, artimų tautosakai, dainų: eilėraštis „Gražių dainelių daug girdėjau" virto liaudies daina. Čia buvo prisimintas poetas, žurnalistas, redaktorius Leonardas Žitkevičius, lietuvių rašytojas Aloyzas Baronas, poetė, tautosakos tyrinėtoja Pranutė Aukštikalnytė-Jokimaitienė. Paskui visi skubėjome pamatyti Jono Strielkūno suolelį ir paskaityti jo eilių į Paryžiaus gatvelę, prie Vabalninko parko, kur mokykliniais metais gyveno poetas. Čia, prie Jono Strielkūno suolelio, apie poeto gyvenimą, kūryba kalbėjo ne tik kelionės vadovė Liuda, bet ir mes skaitėme jo eiles ir žinoma fotografavomės. Toliau vykome į Baibokų kaimą. Rašytojo Balio Sruogos tėviškė, puoselėjama jo brolio palikuonių. Tėviškę paveldėjo ir joje liko ūkininkauti Balio Sruogos brolis Aniolas. Atėjus sovietams, artimieji neišvengė tremties. Sodyboje apsigyveno svetimi žmonės, pastatai nuniokoti. Grįžus iš Sibiro, pavyko atgauti tėviškę, tačiau pats Balys Sruoga jos nespėjo pamatyti. Grįžus iš koncentracijos stovyklos, gyvenimo buvo likę nedaug, žymiausias kūrinys „Dievų miškas" išleistas po mirties. B. Sruogos žmona su dukra pasitraukė į Vakarus. Rašytojo atminimo įamžinimu ir Baibokais daugelį metų rūpinasi rašytojo artimieji, troboje įrengta memorialinė ekspozicija. Pasivaikščioję po medžiais apaugusią sodybą, vykome į dar vieną sodybą Gataučių kaime. Tai atkurtos Lietuvos, pirmosios nepriklausomybės kartos vaiko – Mamerto Indriliūno – gimtinė. Jau mokydamasis Biržų gimnazijoje, pasirenka literato kelią. Studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete, Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, priklauso „Šatrijos" literatų draugijai. Tačiau jauno literato kūrybinį kelią nutraukė atėję sovietai. Su broliu Jonu išeina į mišką. Motina ir sesuo yra ištremiamos. Šiandien Mamerto Indriliūno sodybą puoselėja Vižinių šeima. Senovinėje troboje įkurta memorialinė ekspozicija. Indriliūnų giminės sodyba išlikusi tarytum laiko nepaliesta, jaukus kiemas, medžiai, norėjosi kuo ilgiau pasibūti tokioje aplinkoje. Bet mūsų jau laukia „Levandų ūkyje", kuris yra Mockūnų kaime. Jau iš tolo matosi mėlynuojantis levandų laukas, o priėjus arčiau ir palietus augalus, nuostabus jų kvapas. Sužinojome, kokios gėlės auga tradiciniame lietuviškame darželyje, kokias arbatas iš jų galima pasigaminti. Jaukioje patalpoje vyko edukacinis užsiėmimas, kur ragavome levandų ir rožių arbatas, mėgavomės aromatiniais aliejais, susipažinome su gaminama produkcija iš kvapiųjų levandų. Visoms labai rūpėjo įsigyti sau ir lauktuvėms iš levandų pagamintos produkcijos. O kur dar nuostabios nuotraukos levandų lauke...
Puiki nuotaika ir gera kompanija lydėjo mus penktadienio pavakarę. Labai esame dėkingos kelionės vadovei Liudai už tokią puikią ekskursiją, už nuostabius vaizdus ir daugybę sužinotų dalykų. Grįžome tikrai praturtėjusios ir su malonumu vasarą skaitysime knygas apie levandas.

Išvykos foto

Rita Senvaitienė
Lankytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė