ŠIMONIS KAZYS [1887 08 25 Starkonyse (Kupiškio r.) – 1978 06 05 Kaune, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse], dailininkas, tapytojas, grafikas, literatas.
Iš gimtinės su tėvais išvyko būdamas dvejų metų, vaikystę praleido Stebeikiuose (Panevėžio r.) ir Vosyliškyje (Kėdainių r.). Mokėsi privačiai, vėliau – Šiaulių gimnazijoje, nuo 1909 m. – „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune. 1909–1911 m. gyveno JAV. Grįžęs į Lietuvą buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1919 m. apsigyveno Kaune, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, 1919–1924 m. dėstė piešimą „Aušros“ gimnazijoje, mokytojų kursuose. 1920–1921 m. mokėsi privačioje Adomo Varno dailės studijoje, 1923–1927 m. studijavo dailę Berlyne, Paryžiuje. 1934–1945 m. Kauno meno mokyklos (nuo 1941 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas) bibliotekos vedėjas, 1945–1950 m. – muziejaus vedėjas. Dailininkas sukūrė apie 2000 kūrinių – peizažų, portretų, fantastinių paveikslų, ekslibrių, plakatų, pašto ženklų, iliustracijų knygoms, apipavidalino spektaklių, rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus, parašė atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“ (1959, 1966), apsakymų rinkinį „Girių giesmės“ (1936, 1991). Visas dailininko literatūrinis palikimas sudėtas į 2009 m. išleistą knygą „Istoriniai ir etnografiniai užrašai“. K. Šimonis savitai taikė tuo metu vyravusių meno srovių (kubizmo, ekspresionizmo) išraiškos priemones. Žymesni kūriniai: „Bokštai“ (1928), „Troškulys“ (1926), „Gaisras miške“ (1926), „Karalaitė“ (1926), „Kompozicija“ (1926), „Fantastinis peizažas“ (1930), „Žvakutės“ (1931), „Gyvieji akmenys“ (1935), „Mergelė su gėlėmis“ (1936), „Į kosmosą“ (1958), „Brėkštantis rytas“ (1968). Nutapė portretų, tarp jų ir aktorės Unės Babickaitės. Surengė dvi dešimtis individualių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2017 m. Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuota paroda „Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių menininkų kūryboje“.
1990 m. Kupiškio miesto Kraštiečių mikrorajono gatvė (prieš tai buvusi Kraštiečių) pavadinta Kazio Šimonio gatve (Kupiškio rajono valdybos 1990 07 13 potvarkis Nr. 96p „Dėl gatvių pavadinimų pakeitimo“).
Kupiškio etnografijos muziejus, siekdamas pažymėti didelius dailininko nuopelnus lietuvių liaudies vaizduojamajam menui, skatinti tautodailės žanrus ir jų meninį lygį, nuo 1999 m. organizuoja respublikinę Kazio Šimonio vardo tautodailininkų tapybos ir grafikos parodą-konkursą. Įvyko jau 6 konkursai (1999, 2002, 2004, 2007, 2015, 2020), kiekviename iš jų dalyvavo nuo 17 iki 58 autorių, eksponuota po 85–170 darbų. Per tuos metus keitėsi konkurso piniginių premijų ir prizų šaltiniai: Kazio Šimonio paramos fondas, dailininko giminaičiai, Kupiškio rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, kiti rėmėjai.
2007 08 25, minint Kazio Šimonio 120-ąsias gimimo metines, Starkonyse (Šimonių sen.), Šimonių sodybos vietoje, dailininko giminaičių Lucijaus ir Vandos Šimonių, Janinos Šimonytės ir kitų iniciatyva bei lėšomis pastatytas koplytstulpis (aut. Jonas Šmigelskas, Leonas Perekšlis ir Gintas Bernadickas). Užrašas, kuriame paties dailininko žodžiai iš leidinio „Girių giesmės“ (V., 1991, p. 17): „Tėvyne brangioji, gimtasai tu krašte, nuo amžių aš tavo jaučiuosi dalis… Dailininkas Kazys Šimonis. 1887–1978. Giminės“.
2020 m. rudenį Kupiškio Kraštiečių mikrorajono pastatą (K. Šimonio g. 18) papuošė sieninės tapybos kūrinys (aut. Marius Skrupskis), kuriame Kazio Šimonio portretas ir dailininko kūrybos motyvų fragmentas.
Buvusių kareivinių teritorija prie Kazio Šimonio gatvės nuolat tvarkoma, pasodinta daug įvairių rūšių medžių. Ši vieta vadinama Kazio Šimonio parku. Pavadinimas nėra oficialus, nes Kupiškio rajone esančių želdynų žemės sklypai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jų inventorizacija neatlikta.
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: