ŠLAPELIS IGNAS [1881 01 31 / (pagal naująjį kalendorių 02 12) Bugailiškiuose (Kupiškio r.) – 1955 06 03 Čikagoje (JAV), palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse], dailininkas, tapytojas, pedagogas, dailėtyrininkas.
Baigė Šimonių pradinę mokyklą, 1892–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje, nuo 1899 m. – Kauno kunigų seminarijoje, kurios nebaigęs išvyko į užsienį. 1904–1909 m. Krokuvos, Paryžiaus, Florencijos, Romos meno akademijose bei universitetuose studijavo dailę ir meno istoriją. 1910 m. grįžo į Lietuvą, bet buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Nuo 1921 m. gyveno Kaune, 1921–1922 m. mokytojavo „Saulės“ mokytojų seminarijoje, 1922–1924 m. buvo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos direktorius. 1922–1944 m. Kauno meno mokykloje dėstė kultūros ir meno istoriją, filosofiją, 1929–1940 m. – šios mokyklos direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 m. iki mirties gyveno Čikagoje (JAV). I. Šlapelis – žymiausias tarpukario Lietuvos dailėtyrininkas, meno istorikas. Parašė ir išleido knygas: „Meno istorijos metmenys“ (1930, 1992), „Rymo katalikų bažnyčios meno istorija“ (1935), „Apie Lietuvos meną“ (1935), „Juozas Pautienius“ (1955), sudarė albumą „Kazio Šimonio kūryba“ (1938). Sukūrė virš 200 tapybos paveikslų, daugiausia peizažų.
2007 10 19, Bugailiškių kaime (Šimonių sen.), buvusios Šlapelių sodybos vietoje, Lietuvos dailės istorikų draugijos iniciatyva atidengtas paminklinis akmuo (aut. Vytautas Jasinskas) su užrašu: „Dailininko, pedagogo, dailės istoriko Igno Šlapelio 1881–1955 gimtinė“.
2011 09 15 gatvė Bugailiškių kaime (Šimonių sen.) pavadinta Igno Šlapelio vardu (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2011 09 15 sprendimas Nr. TS-214 „Dėl gatvių pavadinimų“).
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: