ŽIAUGRA ANTANAS [1888 – 1977 Kaune, palaidotas Kauno Romainių kapinėse], Kandrėnų kaimo ūkininkas.
Antanas Žiaugra, Petro buvo tvarkingas, pažangus Kandrėnų kaimo ūkininkas, turėjo 36,58 ha žemės, iš jų 1,75 ha miško Bajorų kaime. Graži, didelė, liepomis apsodinta sodyba stovėjo ant kalno. Tarpukariu kurį laiką šiuose namuose buvo pradžios mokykla, dirbo mokytojas Jonuška. Žmonės tą vietą vadindavo ir šiuo metu tebevadina Žiaugros kolnu. A. Žiaugra buvo ne tik ūkininkas, bet ir geras stalius, gamino bačkutes sviesto laikymui – jos buvusios labai paklausios. Su Kandrėnuose gimusia žmona Adele Spaičyte (1892–1973) užaugino du sūnus ir dvi dukras. Sūnus Vytautas buvo baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, emigravo į Ameriką, ten ir gyveno, jau miręs. Dukra Vanda buvo mokytoja, Antanas mokslų atsisakė. Stanislavos tėvai jau nebeišleido į mokslus, ji gyveno Panevėžyje. Pokario neramumai neaplenkė ir Kandrėnų kaimo: Antanas Žiaugra 1946 01 04, o jo žmona Adelė 1946 01 07, buvo suimti, kalinti Rokiškyje, Panevėžyje. Karo tribunolo 1946 08 01 išteisinti, paleisti 1946 09 05 (Lietuvos gyventojų genocidas. II tomas: 1944–1947, S–Ž. V., 2005, p. 499). A. Žiaugros anūkė Virginija Vinciūnienė (Stanislavos Žiaugraitės dukra) prisimena: „Mano močiutė Adelė pasakojo, kad juos suėmė todėl, nes ant jų žemės ribos buvo rastas nušautas stribas“. Po suėmimo Žiaugros į Kandrėnus nebegrįžo, ilgai gyveno Panevėžyje, 1971 m. persikėlė į Kauną. Abu sutuoktiniai palaidoti Kauno Romainių kapinėse. Po 1990 m. A. Žiaugros žemės paveldėjimo dokumentus tvarkėsi jo sūnus Antanas (gimęs 1916 04 01, gyveno Kaune, Kapinių g. 7–13, dirbo trikotažo fabrike) ir pasiėmė kompensaciją už žemę. Ant Žiaugros žemės įsikūrusi Kandrėnų gyvenvietė: čia iš vienkiemių buvo sukelti ir namus pasistatė vietiniai gyventojai. Likusios tik Žiaugros sodybos pamatų liekanos. Sovietiniais metais ant gyvenamo namo rūsio pamatų iš kitur atvežta klėtis, kurioje daug metų veikė parduotuvė.
2011 m. Kandrėnų kaimo (Skapiškio sen.) gatvė pavadinta Antano Žiaugros vardu – toks buvo kandrėniečių pasiūlymas (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2011 09 15 sprendimas Nr. TS-214 „Dėl gatvių pavadinimų“).
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: