ALEKNA KAZIMIERAS [1859 03 04 Plundakuose (Kupiškio r.) – 1936 08 19 ten pat, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse], kaimo šviesuolis, poetas, pirmųjų slaptų lietuviškų vakarų Kupiškio krašte organizatorius.
Baigė Kupiškio liaudies mokyklos 3 klases bei Kleopo Kozmiano slaptą mokyklą. Skaitė ir rašė lietuviškai bei rusiškai, kūrė eiles. Eilėraštis „Pavosaris“ išspausdintas Antano Baranausko sudarytame tarmiškų tekstų rinkinyje „Litauische Mundarten“ (Leipzig, 1920). Išlikusi 300 eilučių oracija „Auksinis šliūbas“, parašyta Kazimiero ir Anelės Aleknų auksinių vestuvių proga (1934). K. Alekna keletą metų buvo renkamas Plundakų kaimo garbės teisėju, palaikė ryšius su knygnešiais, pats turėjo nemažai knygų, žurnalų, rinkdavo senus daiktus, kryžius, rūpintojėlius. Buvo Kupiškio bažnyčios komiteto narys, rūpinosi naujosios bažnyčios statybos medžio darbais. Su žmona Anele Černiūte išaugino 6 sūnus ir 3 dukras. 1898 m. Aleknų sodyboje, Plundakų kaime, buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“ ir Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“. Tai pirmasis žinomas slaptas lietuviškas vakaras Kupiškio krašte. Jį organizavo K. Alekna ir tuometiniai Kupiškio kunigai Felicijonas Lialis bei Julijonas Kasperavičius. Režisierius ir Faibčiko vaidmens atlikėjas buvo pats K. Alekna, vaidindavo ir jo vaikai, Plundakų bei aplinkinių kaimų žmonės.
Plundakų kaime išliko senoji Aleknų sodyba, kurioje 1998 10 29, minint pirmojo slapto lietuviško vakaro 100-metį, ant namo sienos atidengta memorialinė lenta (aut. Jonas Šmigelskas ir Ramūnas Vizbaras) su užrašu: „Čia gyveno Plundakų kaimo šviesuolis Kazys Alekna, 1898 m. savo sodyboje suorganizavęs pirmąjį slaptą lietuvišką vakarą Kupiškio krašte“.
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: