BALYS JONAS [1909 07 02 / (pagal naująjį kalendorių 07 15) Krasnavos vienkiemyje (Kupiškio r.) – 2011 09 09 Naperville (Ilinojaus valstija, JAV), palaidotas Charlottesville (Virdžinijos valstija, JAV)], etnologas, lietuvių folkloro tyrinėtojas, filosofijos daktaras.

1909–1924 m. gyveno Kupiškio krašte.

1924 m. baigė Kupiškio progimnaziją ir įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją. Mokytojų Petro Būtėno ir Jurgio Elisono įkvėptas susidomėjo liaudies buitimi ir kultūra, Kupiškio krašte rinko tautosaką ir tautodailės pavyzdžius. Šiai veiklai turėjo įtakos ir motina, kuri vaikystėje jam dainavo kupiškėniškas dainas. 1930 m. išspausdintas pirmasis J. Balio straipsnis „Kalėdų papročiai ir burtai“. 1928 m. J. Balys įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą ir studijavo lituanistiką. Gabiam jaunuoliui švietimo ministerija skyrė stipendiją ir 1933 m. jis baigė Vienos universitetą. Grįžęs dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1935 m. dirbo Lietuvių tautosakos archyvo vedėju, leido tęstinį leidinį „Tautosakos darbai“ (1935–1940 m. išėjo 7 tomai). 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. emigravo į JAV ir pradėjo dirbti Indianos universitete. 1956–1981 m. Kongreso bibliotekos Vašingtone Slavistikos ir Rytų Europos skyriaus Baltijos šalių specialistas, 36 knygų autorius, sudarytojas. Svarbiausias darbas – 11 tomų „Lietuvių tautosakos lobyno“ (1951–1989). Vilniuje išleista: „Lietuvių kalendorinės šventės“ (1992), „Raštų“ 5 t. (1998–2004). Apdovanotas Jono Basanavičiaus premija (1999), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (1999).

1993 07 15 tautosakininko, lietuvių folkloro tyrinėtojo Jono Balio gimtoji sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą: unikalus kodas – 16995, statusas – registrinis, reikšmingumo lygmuo – vietinis.

2009 07 09, minint 100-ąsias gimimo metines, prie gimtosios sodybos Krasnavoje (Slavinčiškio g. 3, Kupiškio sen.) atidengta memorialinė lenta (aut. Ramūnas Vizbaras): „1909 07 02 Krasnavoje gimė Jonas Balys, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų“.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Lietuvos tautosakininko Jono Balio gimtoji sodyba [interaktyvus]. Vilnius, 1993 [žiūrėta 2022 05 04]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.
2. Mogylaitė, Sandra. Jonas Balys – tautinės tapatybės puoselėtojas: [minint etnologo J. Balio 100-ąsias metines jo gimtojoje sodyboje (Krasnavos k.) atidengta memorialinė lenta] // Kupiškėnų mintys. 2009, liep. 14, p. 1–2.