BRAZDŽIŪNAS POVILAS [1897 09 18 / (pagal naująjį kalendorių 09 30) Žižmariškyje (Kupiškio r.) – 1986 02 28 Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse], fizikas, profesorius, akademikas, filosofijos daktaras.
1906–1907 m. mokėsi Vabalninko pradinėje mokykloje, 1907–1905 m. – Panevėžio gimnazijoje. 1919–1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1922–1925 m. studijavo Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakultete, 1926–1928 m. žinias gilino Ciuricho universitete (Šveicarija). 1929 m. apgynė disertaciją ir gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Fizikos mokslo Lietuvoje vienas iš pradininkų. Nuo 1928 m. dirbo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto) Fizikos katedros vyr. asistentu, nuo 1934 m. – docentas. Nuo 1940 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos katedros vedėjas, profesorius (1945), 1960–1970 m. Radiofizikos katedros vedėjas, 1970–1973 m. Elektronikos katedros vedėjas. Pagrindinės mokslo darbų sritys: atomo fizika, radioaktyvumas, puslaidininkiai, fizikos terminija. Daugelio fizikos vadovėlių autorius: „Termodinamika“ (1936), „Naujoji fizika“ (1940), „Bendroji fizika“ (4 d., 1960–1965). 1970 m. už šį leidinį ir kitus darbus paskirta Lietuvos valstybinė premija.
Fiziko Povilo Brazdžiūno sodybos vieta (Žižmariškio k., Kupiškio sen.) nuo 1993 07 15 įtraukta į Kultūros vertybių registrą: unikalus kodas – 16997, statusas – registrinis, reikšmingumo lygmuo – vietinis.
2000 09 22 netoli buvusios Brazdžiūnų sodybos (Žižmariškio k., Kupiškio sen.) atidengtas paminklinis akmuo (aut. Vytautas Jasinskas), ant kurio iškaltas užrašas: „Šioje vietoje buvo profesoriaus, Mokslų akademijos nario Povilo Brazdžiūno gimtinė. 1897 09 18–1986 02 28“.
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: