GLEMŽAITĖ STEFANIJA [1885 10 10 Kupiškyje – 1974 08 26 Kaune, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse], akušerė, kraštotyrininkė.
Gyvendama pas tėvus pramoko siūti ir 1906 m. išvyko į Peterburgą. Įsidarbino namų siuvėja, o vakarais lankė siuvimo kursus. 1909 m. grįžo į Kupiškį, platino kupiškėnų studentų atvežtą nelegalią literatūrą. 1911–1919 m. vėl gyveno Peterburge, globojo čia atvykusius mokytis jaunesnius brolius ir seseris, 1914 m. baigė imperatorienės Marijos Fiodorovnos akušerijos mokyklą. 1919 m. pavasarį grįžo į Kupiškį ir dirbo akušere. 1923 m. baigė papildomus akušerijos kursus Kaune. 1924–1925 m. tėvų namuose savo lėšomis įrengė ir išlaikė butą gimdyvėms. Dirbo akušere Šimonyse, Kaune, 1941–1957 m. – Kupiškio ligoninės gimdymo skyriuje. Visą gyvenimą rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo tautosaką ir liaudies medicinos papročius, užrašė per 200 dainų su melodijomis. Kartu su seserimi Elvyra Glemžaite-Dulaitiene parengė darbus: „Kaimo moterų nėštumas, gimdymas ir kūdikių priežiūra prietaruose Kupiškio ir Šimonių apylinkėse“ (1948), „Liaudies medicina prietaruose“, „Senoji liaudies gyvulininkystė ir žemės ūkis“ (1948). Kartu su seserimis Kupiškio ir kitiems Lietuvos muziejams perdavė per 6000 eksponatų.
Glemžų šeimos namas (Maironio g. 12, Kupiškis) 1997 10 24 įtrauktas į kultūros vertybių registrą: unikalus kodas – 16790, statusas – valstybės saugomas, reikšmingumo lygmuo – regioninis.
1988 11 19 prie Glemžų namų (Maironio g. 12, Kupiškis) atidengta memorialinė lenta (aut. Leonas Perekšlis). Medinėje lentoje įrašas: „Šiame name gyveno kultūros ir švietimo veikėjos: Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė 1893–1958, Stefanija Glemžaitė 1885–1974, Mikalina Glemžaitė 1891–1985“.
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: