JOKANTAS KAZIMIERAS [1880 10 23 Valiūkiškio vienkiemyje (Kupiškio r.) – 1942 08 25 Sverdlovskas (Rusija); Ypatingojo pasitarimo nuteistas ir sušaudytas už tariamo kalinių maišto organizavimą, palaidojimo vieta nežinoma; reabilituotas 1989 m.], gydytojas, pedagogas, žodynininkas ir politikas.
Baigė Kupiškio liaudies mokyklą, nuo 1894 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, bet iš jos pašalintas už atsisakymą atlikti religines apeigas rusų kalba. Gimnaziją baigė Revelyje (Taline). 1902–1908 m. studijavo Dorpato (Tartu) universitete mediciną. 1909–1918 m. dirbo gydytoju Suvalkų Kalvarijoje. 1918–1920 m. Marijampolės „Žiburio“ gimnazijos direktorius, 1927–1939 m. Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos direktorius. Bendradarbiavo spaudoje, 1923–1925 m. buvo laikraščio „Lietuva“ vyr. redaktoriumi. Paruošė „Lotynų-lietuvių kalbos žodyną“ (1936). Naujas šio žodyno leidimas išėjo 1995 m. Parengė lotynų kalbos vadovėlių vidurinėms mokykloms. K. Jokantas aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime. 1920 05 15 išrinktas į Steigiamąjį seimą, buvo Švietimo komisijos pirmininkas. Dalyvavo ir kitų seimų veikloje (iki 1927 m.), II seimo vicepirmininkas. 1925–1926 m. ir 1939–1940 m. ėjo Švietimo ministro pareigas. 1940 06 15 vykusiame paskutiniame Lietuvos vyriausybės posėdyje pasisakė už pasipriešinimą Sovietų Sąjungos ultimatumui. 1941 06 14 suimtas ir išvežtas į pataisos darbų lagerį – Sevurallagą (Sverdlovsko sritis, Rusija).
2002 10 15 prie gimtosios Kazimiero Jokanto sodybos Valiūkiškio vienkiemyje (dabar Duoniūnų k., Skapiškio sen.) atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Švietimo ministro (1925–1926, 1939–1940), gydytojo, pedagogo, kultūros veikėjo KAZIMIERO JOKANTO gimtinė (1880–1942)“.
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: