MATULIONIS POVILAS [1860 09 05 / (pagal naująjį kalendorių 09 17) Kupiškyje – 1932 03 15 Aleksandrijoje (Šiaulių r.), palaidotas Janavičių šeimos kapinėse (Aleksandrijoje)], Lietuvos miškininkystės mokslų pradininkas, profesorius, valstybės veikėjas, literatas.
1873 m. baigė Kupiškio pradžios mokyklą, vėliau – Dinaburgo (Daugpilio) realinę gimnaziją. 1882 m. įstojo Žemaičių kunigų seminariją, tačiau jos nebaigė, trejus metus privačiai mokytojavo dvaruose. 1885–1889 m. mokėsi Peterburgo miškų institute, kurį baigęs dirbo Pskovo (Rusija) gubernijoje, 1894–1898 m. – miškų taksatorius Lietuvoje, 1889–1906 m. – Vilniaus ir Kauno gubernijų miškotvarkos revizorius, vyresnysis taksatorius. 1906 m. išvyko į Rusiją, su šeima gyveno Smolenske ir tvarkė septynių Rusijos gubernijų miškus.
1918 m. rudenį P. Matulionis grįžo į Lietuvą ir aktyviai dalyvavo jaunos valstybės gyvenime. 1918–1921 m. – Lietuvos Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų skyriaus vedėjas, Miškų departamento direktorius, viceministras. 1919 m. laikinai ėjo Žemės ūkio ministro pareigas.
Dirbo mokslinį darbą: 1921–1924 m. – Dotnuvos aukštesniosios žemės ūkio mokyklos dėstytojas, 1923–1924 m. – Lietuvos universiteto Miškininkystės katedros vedėjas, nuo 1923 m. – profesorius. P. Matulionis – pirmasis Dotnuvos žemės ūkio akademijos rektorius (1924–1928). Parengė ir išleido mokslinį veikalą „Žolynas“ (1906), kuriame suregistruota 3000 augalų lietuviškų pavadinimų, „Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo žemėlapį“ (1922). Sukūrė miškų klasifikacijos lentelę, rašė įvairiais miškininkystės klausimais – paskelbė per 150 mokslinių darbų ir straipsnių.
Gyvendamas Lietuvoje dalyvavo Vilniaus lietuvių švietėjiškoje ir kultūrinėje veikloje: buvo vienas iš Lietuvių savitarpio pašalpos draugijos, dviklasės lietuviškos mokyklos, Lietuvai pagražinti draugijos steigimo organizatorių, pirmasis lietuviškų vaidinimų režisierius.
Laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ (JAV) išspausdino apybraižą „Kupiškis ir kupiškėnai“ (1891) – tai pirmoji Kupiškio krašto istorija. Parašė eilėraščių, kurie išspausdinti laikraščiuose ir knygelėje „Margumynai“ (1888), pjesę „Laimė iš svetur“ (1901).
Už savo profesinę veiklą nusipelnė Lietuvos ir užsienio šalių apdovanojimų. 2000 m. išleista knyga „Nepažįstamas Povilas Matulionis“ (sudarytoja Lina Matiukaitė). Įvairiapusė P. Matulionio veikla ir jo nuopelnai Lietuvai aprašyti prof. Romualdo Deltuvo knygoje „Povilas Matulionis: Ateities pradžia – tai mes“ (2014).
Profesorius labai mylėjo savo gimtinę ir kupiškėnus, gana dažnai atvažiuodavo į Kupiškį, aukojo pinigų naujos bažnyčios statybai, senelių prieglaudai, aplankydavo gimines ir pažįstamus, 1927 m. buvo Kooperacijos šventės svečias. Atsisakęs darbų Kaune, 1929–1932 m. gyveno Kupiškyje. Senieji kupiškėnai gerbė ir mylėjo profesorių, prisimenamas jis ir šiandien.
Povilo Matulionio namas (P. Matulionio g. 18, Kupiškis) 1997 10 24 įregistruotas kultūros vertybių registre: unikalus kodas – 16737, statusas – valstybės saugomas, reikšmingumo lygmuo – regioninis.
Povilo Matulionio gatvės istorija. Kupiškio miesto gatvė, kurioje gyveno profesorius, po jo mirties 1932 m. pavadinta Povilo Matulionio gatve (iki 1932 m. – tai Lėvens g.). 1951–1988 m. šiai gatvei duotas M. Gorkio vardas (Šiaulių srities Kupiškio rajono Kupiškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1951 11 23 sprendimas Nr. 27 „Dėl gatvių pavadinimų pakeitimo Kupiškio mieste“). 1986–1988 m. nauja gatvė prie Kupiškio II vidurinės mokyklos vadinosi P. Matulionio gatve (1988 m. ji pavadinta M. Gorkio g., nuo 1991 03 29 – tai Jaunimo g.). 1988 m. atstatytas teisingumas: gatvei miestelio centre sugrąžintas senasis P. Matulionio vardas (Kupiškio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 04 22 sprendimas Nr. 52 „Dėl Kupiškio miesto gatvių pavadinimų pakeitimo“).
1990 09 09 profesoriaus namuose (P. Matulionio g. 18) atidarytas Povilo Matulionio memorialinis muziejus. Pagrindinis muziejaus įkūrimo iniciatorius Kupiškio miškų ūkio direktorius (urėdas) Jonas Morkūnas, projekto autorius miškininkas Algirdas Valavičius. Muziejus priklausė Kupiškio miškų urėdijai. 1998 m. urėdijai buvo perduotas P. Matulionio sodybos ūkinis pastatas, kuriame įrengta nedidelė salė, perkelta dalis eksponatų, įsikūrė Jaunųjų miško bičiulių būstinė. Po 2018–2019 m. vykusios urėdijų reformos Kupiškyje nebeliko P. Matulionio memorialinio muziejaus. Kupiškėnų norai ir pastangos išsaugoti muziejų neišsipildė: pastatas, kuriame veikė muziejus, buvo perduotas Turto bankui, o ekspozicija – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijai.
1990 m. prie Povilo Matulionio namo (P. Matulionio g. 18) atidengta memorialinė lenta (aut. Leonas Perekšlis), kurioje užrašas: „Šiame name 1928–1931 gyveno miškininkas profesorius POVILAS MATULIONIS“. Uždarius muziejų, nebėra ir atminimo lentos.
1990 09 09, minint profesoriaus 130-ąsias gimimo metines, P. Matulionio sodybos kieme atidengtas stogastulpis (aut. druskininkietis Antanas Česnulis) su užrašu: „Prof. Povilui Matulioniui 130. 1990“.
Kupiškio 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Povilo Matulionio vardas ir nuo 1996 09 01 ji vadinta Kupiškio Povilo Matulionio vidurine mokykla (Kupiškio rajono tarybos 1996 08 29 sprendimas Nr. 258 („Dėl vardo suteikimo Kupiškio 2-jai vidurinei mokyklai“).
Nuo 2008 09 01 – tai Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinė mokykla (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 05 29 sprendimas Nr. TS-171 „Dėl Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos pavadinimo ir tipo pakeitimo, Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinės mokyklos nuostatų patvirtinimo“).
Nuo 2011 09 01 – Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2011 11 17 sprendimas Nr. TS-271 „Dėl Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinės mokyklos pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“) .
2010 10 08, minint Matulionio 140-ąsias gimimo metines, prie Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos (Jaunimo g. 2) pastatytas stogastulpis (aut. Antanas Česnulis), ant kurio užrašas „Povilui Matulioniui – 150“.
2022 m. rugsėjo mėnesį Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos pastatas (Jaunimo g. 2) pasipuošė nauju kupiškėno Mariaus Skrupskio gatvės meno kūriniu – neofreskoje įamžintas įvairios augalijos apsuptas profesorius Povilas Matulionis.
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: