Rašytoją Akviliną Cicėnaitę atradau belaukdama, kol bus paskelbtas 2023 m. akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojas suaugusiųjų prozos kategorijoje.

Šį titulą ir pelnė A. Cicėnaitė už romaną „Anglų kalbos žodynas“. Kol pastaroji knyga keliauja per rankas, „Knygiaus“ klubo įkūrėja, laikinai lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pareigas einanti Rita Senvaitienė, patarė perskaityti šios rašytojos knygą „Tylos istorija. 4 moterys, 4 kartos, 4 likimai“.

Po aklo susitikimo su knyga skaityto lengvo romano „Meilė ir citrinos“ A. Cicėnaitė nesiskaitė: prasidėjusi Elžbietos istorija kažkodėl slėgė. Į veiksmą įsijungusi Teresa dėmesį patraukė visai kitam laikmečiui būdingu charakteriu. Buvo įdomu sekti, kaip detalės, net norai ir vertinimai atspindi sovietmetį, laiką iki jo.

O paskui – Nika, vaikas, paauglė, panelė, studentė. Atpažįsti jau laisvos Respublikos laikmečio atstovę.

Kai netikėtai atsiveria akys ir supranti, kas iš tiesų yra Šventoji Veronika, suvoki visą giminės grandinę:  angeliško grožio Elžbieta – dabar jau Nikos prosenelė; skaudaus likimo jos duktė Veronika – iškankinusios meilės slaptas vaisius – Nikos senelė, Teresa – Nikos motina. Romanas įtraukia ir nebepaleidžia. Įvykiai nenuspėjami, tik paskui jie vis neišeina iš galvos, kaip buvo ir kaip galėjo būti, jei ne Pirmasis ir Antrasis pasauliniai, ne sovietmetis...

Nikai atrodė, kad ji mirs 25-erių. Sakytum, nepriklausomybės laikas kažkoks beprasmiškas. Vis dėlto ji lieka puoselėti naujos gyvybės naujos istorijos.

Rita B.