Paslaptingas medžių gyvenimas

            Kadangi mano gyvenime miškas reiškia labai daug, privalėjau perskaityti šią knygą. O perskaityta knyga, parašyta vokiečių girininko, kuris daug metų tyrinėjo mišką, tikrai sužavėjo.                 Daugiausiai dėmesio šioje knygoje sulaukė medis – bukas, tad buvo įdomu skaityti kaip jis auga. Lietuvoje šiuo metu dar nėra daug bukynų, bet dėl visuotinio atšilimo, bukai, spėjama, kad gali pakeisti lietuvišką eglę, medelynuose jau auginami buko sėjinukai... Knygoje nauja buvo ir tai, kad Vokietijoje, kur nėra kertami miškai, yra įkurtos kapinės. Kas žino, gal ir Lietuvoje kada nors, vietoj šiuo metu kertamų miškų, bus steigiami kapinynai, juk dabar taip kovojama dėl miškų kirtimų, taip visi kovoja už natūralumą...

            Knygoje medžiai atgijo ir tapo panašūs į žmones. Visi žinom, kad medžiai sparčiai auga, tačiau jiems augti iš pradžių, pasirodo, trukdo jų motinos. Kodėl? Nes lėtas augimas jaunystėje lemia ilgą vėlesnį gyvenimą. Medžių motinos irgi rūpinasi savo vaikais, tikėdamos, kad jie ilgai gyvens... O ar žinojote, kad miške yra savotiškas internetas?... Ar kada galėjote pagalvoti, kad medžiai, kaip ir žmonės, prakaituoja?... Knygoje miškas iš tiesų atgyja. Jis lyginamas su prekybos centru, arba seifu. „Durys užsklęstos, žievė stora, tad tenka gerokai pasukti galvą, kaip įsigauti prie skanėstų: gliukozės, celiuliozės ir kitų angliavandenių“.  

            Labai daug paslapčių slepia medžiai! Dalį jų paslapčių atskleidžia ši knyga. Tad tikrai rekomenduoju ją perskaityti.

Jurgita