O vis tiek vienui vienas lieki kažko laukti...

„Knygiaus” klubas, be kita ko, labai patinka jo narių patarimais, ką skaityti. Gi rašytojo Wang Ting-Kuo romaną „Mano priešo sakura” pasičiupau iš naujų knygų lentynos labai skubėdama, jau prieš užsidarant bibliotekai. Maniau, apie japonus ir Japoniją.

Wang Ting-Kuo – Taivano rašytojas. Pirmą kartą skaičiau šios šalies autoriaus knygą ir pirmą kartą išgyvenau iki šiol nepatirtą įspūdį: nepastebi, kai iš vienos temos pereini į visai kitą. Kelis kartus grįžau į teksto pradžią, bandžiau atsekti, kaip kuriamas toks metodas, bet – lyg ir paprastas pasakojimas... Taip ir nesupratau, kaip šis rašytojas kuria, sakyčiau, teksto trimatę sistemą.
Pats romanas ir gražus, ir įdomus. Vaizduotę žadina gamta, žmonių aplinkos ypatumai, stichijų rizika apskritai gyventi šiose vietovėse. Apmąstymams mane vis grąžina romano personažų santykiai: tarnystė meilei, tarnystė darbui, o vis tiek vienui vienas lieki kažko laukti...

Rita B.