Sako, kad reik gražiai kalbėti

Ne tik prie stalo, bet ir visada

Ko nori paprašyti mandagiai...

Bet kartais pamirštu aš visa tai

Ir leidžiu tai neišauklėtai,

Gyvenančiai many,

Sušukti, kad visi girdėtų:

– Aš noriu! Noriu! Noriu!

Mes skubam, lekiam, todėl dažnai pamirštam tuos nuostabius, stebuklingus ir mandagius žodžius. O juk kai juos ištari, suteiki dvigubai daugiau džiaugsmo sau pačiam ir tam, kam jie skirti.

Apie tai kalbėjomės Kupiškio mokyklos „Varpelis“ kieme su Monikute ir Tadu, nes kiti vaikai vėjuotą dieną jų laukė klasėje. O grįžę visi atkakliai ieškojo pasislėpusių žodžių ir kūrė „Gerų žodžių knygelę“.