Palėvenėlės kaimo kapinės

Vaclovas Kartočius

1912 - 1955

Vaclovas Kartočius

Kunigas, pedagogas Vaclovas Kartočius gimė 1912 09 29 Baleliuose (Ukmergės r.). 1923–1929 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1932 m. baigė Metropolijos kunigų seminariją Kaune, 1936 m. – VDU teologijos studijas. Buvo paskirtas vikaru Pušalote, Joniškėlyje, Utenoje, Pasvalyje, Kupiškyje (nuo 1942 m. rugsėjo mėn., kartu ir gimnazijos kapelionas bei tikybos mokytojas). Kupiškyje, prisidengdamas gimnazijos literatų mėgėjų rateliu, subūrė ateitininkus, išvystė plačią veiklą, rengė patriotinius literatūros vakarus. Nuo 1945 m. Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris. Susilpnėjus sveikatai, 1948 m. birželio mėn. deleguotas į Palėvenėlę bažnyčios administratoriumi. 1949–1952 m. Linkuvos, Grūžių parapijų administratorius. 1952–1955 m. vėl Palėvenėlės klebonas. Mirė 1955 03 03, palaidotas Palėvenėlės bažnyčios šventoriuje. Studijų metais dalyvavo blaivininkų-abstinentų ir tretininkų, Lietuvos katalikų jaunimo „Pavasario“ sąjungos veikloje.

Vaclovo Kartočiaus kapas

Albina Žiūkienė

1892 - 1978

Albina Žiūkienė

Liaudies dainininkė, dainų pateikėja Albina Katelytė-Žiūkienė gimė 1892 03 14/26 Laukminiškių kaime (Kupiškio r.). Turėjo gražų, skambų, stiprų balsą, gerą muzikinę atmintį. Mokėjo bemaž 600 dainų, kurias išmoko iš tėvo Jono Katelės, pagarsėjusio apylinkės dainininko, iš kaimynų bei dainuodama tarp jaunimo. Tarp mokėtų dainų nemažai senųjų kupiškėniškų dainų – vestuvių, šeimos, meilės, vaišių ir kt., gausu literatūrinių, harmonizuotų choro dainų ir romansų, giesmių. Buvo darbšti, sumani, nuoširdaus, linksmo, kantraus būdo, itin gerbiama apylinkės žmonių, nuolat kviečiama į vestuves, krikštynas, šermenis. Giedojo Palėvenėlės bažnyčios chore, su kuriuo dalyvavo Dainų šventėje Kaune (1928). 1935 m. buvo pakviesta į Lietuvių tautosakos archyvą: dalyvaujant kompozitoriui Stasiui Šimkui, į fonografą įdainavo 41 dainą. Dažnai dainavo su nuolatiniu savo pritarėju, geru dainininku Adomu Sadula iš Suvainių. Supratusi savo mokėtų dainų svarbą, paskatinta nusimanančių žmonių, 1965 m. (ir vėliau) pati nuvažiavo į Lietuvių kalbos ir literatūros institutą, kur per keletą kartų buvo įrašytos 585 dainos, 12 žaidimų, 5 pasakos. 1972–1974 m. Valstybinės konservatorijos folkloristai į magnetofono juostą įrašė 130 dainų. A. Žiūkienės dainų paskelbta „Lietuvių liaudies dainyne“ (1983–2003), leidiniuose „Aš išdainavau visas daineles“ (1988), „Aukštaičių melodijos“ (1990). Mirė 1978 03 01, palaidota Palėvenėlės kaimo kapinėse.

Albinos Žiūkienės kapas

Jonas Glemža

1887 - 1988

Jonas Glemža

Ekonomistas, kooperatininkas Jonas Glemža gimė 1887 01 20 Auliškyje (Kupiškio r.). Vaikystę praleido Palėvenėlės dvare. Mokėsi Mintaujoje, Peterburgo kooperacijos institute. 1914 m. mobilizuotas Rusijos kariuomenėn, tarnavo Petrograde. 1918 m. demobilizuotas. 1919 m. grįžo į Lietuvą. 1925–1940 m. dirbo pienininkystės, kooperacijos akcinėse bendrovėse. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dalyvavo steigiant lietuvių pabėgėlių organizacijas. Kartu su kitais parengė ir išleido „Žemės ūkio gamybinė kooperacija nepriklausomoje Lietuvoje 1920–1940“ (Londonas, 1972), parašė straipsnių apie žemės ūkį pokarinėje Lietuvoje, Lenkijoje. Mirė 1988 09 13, buvo palaidotas Hiutenfelde, o 2000 m. vasarą jo ir žmonos palaikai parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Palėvenėlės kaimo kapinėse.

Jono Glemžos kapas

Kapinių vieta