Palėvenės miestelio kapinės

Unė Babickaitė-Graičiūnienė

1897 - 1961

Unė Babickaitė-Graičiūnienė

Aktorė, pirmoji režisierė moteris Lietuvoje Unė Babickaitė-Graičiūnienė (Uny Baye) gimė 1897 04 19 Laukminiškiuose (Kupiškio r.). Mokėsi pradžios mokykloje, Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1914–1918 m. gyveno Petrograde, mokėsi Polako muzikos, dramos ir operos kursuose, Petrogrado imperatoriškoje konservatorijoje. 1918–1919 m. Kauno „Dainos be scenos“ draugijos dramos būrelio vadovė. 1919 m. pabaigoje dėl nesutarimų su Antanu Sutkumi ir kitais režisieriais išvyko į JAV, vaidino amerikiečių filmuose. Aktorė nesutiko priimti JAV pilietybės, tai turėjo įtakos tolesnei jos karjerai. 1926–1927 m. su vyru Vytautu A. Graičiūnu gyveno Kaune, 1928–1935 m. – Anglijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Londone su režisieriumi F. Komisarževskiu sukūrė teatro trupę, vaidino Paryžiaus Eliziejaus laukų „Femina“ teatruose. 1935 m. grįžo į Lietuvą, 1936–1939 m. Šiaulių sąjungos teatro vadovė, 1948–1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto dramos būrelio vadovė. Rinko eksponatus teatro muziejui (kolekcija eksponuojama Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje). 1951 m. nuteista 5 metams lagerio. 1953 m. grįžo į Kauną. Mirė 1961 08 01, palaidota Palėvenės miestelio kapinėse. Babickų sodyboje veikia Laukminiškių kaimo muziejus, nuo 2016 m. Kupiškyje organizuojamas Unės Babickaitės profesionalių teatrų festivalis „Art do“.

Unės Babickaitės-Graičiūnienės kapas

Aleksas Bausys

1895 - 1979

Aleksas Bausys

Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyties Kryžiaus ordininkas Aleksas Bausys gimė 1895 01 18 Skauradų kaime (Anykščių r.). 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Priimtas į Vilniaus batalioną, vėliau tapusį 5-uoju pėstininkų Kęstučio pulku. Dalyvavo kovose prieš bolševikus ir lenkus. 1919 m. lapkričio mėnesį už narsą bolševikų fronte apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“. Karinę tarnybą baigė 1920 m. balandžio 8 d., apsigyveno Skauraduose. Buvo labai gerbiamas, vienintelis apylinkės Vyties Kryžiaus kavalierius. 1924 m. kaip savanoris gavo 10 ha žemės Noriūnų kaime (Kupiškio r.), kūrė ūkį.

1929 m. jam pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr. 7691. Dirbo Pajuostės aerodrome, vėliau kolūkyje. Mokėjo rusų, lenkų, vokiečių kalbas, daug skaitė. Mirė 1979 10 13, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse.

Alekso Bausio kapas

Vilius Elisonas

1897 - 1969

Vilius Elisonas

Kariškis Vilius Elisonas gimė 1897 04 14/26 Aukštaičių kaime (Kupiškio valsčius). Mokėsi Akmenytės pradinėje mokykloje. 1918 m. baigė 6 klases Komercijos mokykloje Petrograde, studijavo Politechnikos mokykloje Tomske. 1919 03 31 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio batalioną, paskirtas į 1 kuopą. Dalyvavo kovose su bolševikais. Nuo 1919 05 07 mokėsi Karo mokykloje. 1919 12 16 gavo aviacijos inžinerijos leitenanto laipsnį ir paskirtas į karo aviaciją. 1924 01 01 pakeltas į  vyr. leitenantus. 1925 10 31 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Elektromechanikos skyrių. 1927 m. pakeltas į kapitonus, 1930 m. – į majorus. 1939 m. išėjo į atsargą, grįžo į tėviškę. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Savanorių medaliu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1969 04 03, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse.

Viliaus Elisono kapas

Leonas Klenauskas

1838 - 1902

Leonas Klenauskas

Kunigas Leonas Klenauskas gimė 1838 m. Kilęs iš žemaičių bajorų. 1861 m. baigė Raseinių bajorų mokyklą. Mokėsi Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje. Įšventintas 1866 m. Buvo vikaras: nuo 1866 m. Veiviržėnuose, nuo 1868 m. Anykščiuose (kartu mokytojavo liaudies mokykloje). Nuo 1874 04 08 Palėvenės klebonas. Kunigavo čia beveik 3 dešimtmečius. Atstatė 1851 m. sudegusį bažnyčios bokštą, aptvėrė bažnyčios šventorių ir įrengė Kryžiaus kelio koplytėles. Nuo buvusio vienuolyno sienų iki upės visame šlaite įveisė didžiulį (per 300 vaismedžių) sodą. Atnaujinti didieji vartai, nupirktos 3 medinės klausyklos, gipsinės kryžiaus kelio stotys. Bažnytinės vyresnybės vertintas kaip labai geras ganytojas. Mirė 1902 m., palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse.

Leono Klenausko kapas

Vytautas Rudokas

1928 - 2006

Vytautas Rudokas

Poetas, vertėjas Vytautas Rudokas gimė 1928 02 13 Noriūnuose (Kupiškio r.). 1935–1939 m. lankė Noriūnų, 1939–1941 m. Kupiškio pradžios mokyklas. 1941 m. mokyklos sienlaikraštyje buvo atspausdintas pirmasis V. Rudoko eilėraštis. 1941–1947 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, 1947–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros skyriuje, buvo universiteto akademinio literatūros kritikos būrelio pirmininku. Nuo 1948 m. V. Rudoko eilėraščius spausdino respublikos spauda, buvo Jaunųjų rašytojų sąjungos narys. 1951 m. „Tiesos“ laikraščio korektorius, „Žvaigždutės“ literatūros skyriaus vedėjas, 1952–1958 m. grožinės literatūros leidyklos redaktorius, 1958–1961 m. žurnalo „Moksleivis“ atsakingasis sekretorius, 1962–1970 m. Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas, 1970–1989 m. žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius, 1971–1977 m. almanacho „Poezijos pavasaris“ vyr. redaktorius. Parašė ir išleido daugiau kaip 20 knygų suaugusiems ir vaikams. Išvertė H. Laxnesso, R. Akutagavos prozos, N. Baratašvilio, R. Gamzatovo, B. Pasternako, J. Tuwimo ir kt. poezijos. V. Rudoko poezijos yra išversta į rusų kalbą. Poezijos pavasario laureatas (1976). Mirė 2006 07 13, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse.

Vytauto Rudoko kapas

Aleksas Vėta

1898 - 1969

Aleksas Vėta

Vyties Kryžiaus
ordininkas Aleksas Vėta gimė 1898 02 04 Bražiškių kaime
(Kupiškio r.). 1919 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Iš
pradžių tarnavo Panevėžio apskrities komendantūroje. Vėliau
pervestas į 3-iąjį artilerijos pulką grandiniu-jojiku. 1920 m.
lapkričio 6 d. perkeltas jau į normalų grandinio laipsnį.
Pirmosios artilerijos brigados šeštos baterijos grandinis A. Vėta
lenkų fronte pasižymėjo 1920 m. lapkričio 17 d. kautynėse ties
Širvintomis. 1921 m. už narsą bei didvyriškumą lenkų fronte
apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1049. Karo tarnybą
baigė 1922 m. balandžio 6 d. Prieš karą ūkininkavo Kupiškio
valsčiaus Rudilių kaime, vėliau dirbo kolūkyje. Mirė 1969 03 23,
palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse.  

Alekso Vėtos kapas

Kapinių vieta