1842 - 1921
1871 - 1955
Kryždirbys, liaudies skulptorius Juozapas Čepėnas gimė 1871 m. Punkiškiuose (Kupiškio r.). Amato išmokęs iš tėvo garsėjo kaip nagingas meistras, padaręs daug kryžių. 1928 m. Adomynės kapinėse pastatytas J. Čepėno darbo kryžius buvo įrašytas į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą. Punkiškių kaimo kapelių vartuose buvo drožta kompozicija „Jėzus Kristus neša kryžių“ (sunaikinta stribų). Buvo pastatęs sau kryžių Punkiškių kapeliuose (neišliko). 1948 m. pastatė kryžių ant būsimo savo kapo Adomynėje (neišliko). Mirė 1955 m., palaidotas Adomynės kaimo kapinėse, bendrame šeimos kape.
1919 - 1949
Partizanas, Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus gimė 1919 10 29 Zubiškių kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Adomynės pradžios mokykloje. Ją baigęs gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Apie 1940 m. buvo išėjęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, bet po sovietinio perversmo grįžo į tėviškę. 1941 m. rudenį išėjo savanoriu į vokiečių kariuomenę Vermachtą. 1944 m. pavasarį grįžo į gimtinę, kur suorganizavo Šimonių valsčiaus Tėvynės apsaugos būrį. 1944 m. vasarą pasitraukė į Žemaitiją, įstojo į Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ dalinį. 1945 m. sausio 21 d., kaip desantininkų grupės vado pavaduotojas slapyvardžiu Antanas Rickus, buvo parskraidintas į gimtinę ir su 8 desantininkais parašiutu nuleistas netoli Kupiškio. A. Starkus, pasirinkęs Blindos slapyvardį, Šimonių girioje suorganizavo partizanų būrį, kuriam vadovavo iki 1946 m. pavasario. Būriui įsijungus į Šarūno rinktinę, buvo šios rinktinės Algirdo kuopos vadas. 1947 m. gegužės 1 d. įkūrus naują Algimanto apygardą, A. Starkus-Blinda buvo paskirtas Algimanto apygardos vado Antano Slučkos-Šarūno pavaduotoju, nuo 1947 m. birželio 30 d. buvo Šarūno rinktinės vadas. 1948 m. spalio mėnesį, A. Starkus, pasikeitęs slapyvardį ir tapęs Monte, buvo paskirtas Algimanto apygardos vadu. Jis organizavo partizaninę veiklą šiaurinėje dabartinio Anykščių rajono dalyje. Tarp partizanų A. Starkus-Montė garsėjo kaip geras bebaimis karys, daugeliu atveju tik jo vadovavimo, geros orientacijos dėka partizanai prasiverždavo iš rusų kariuomenės grupuočių apsupties. Organizavo aktyvią pasipriešinimo kovą, nuolat rengdavo pasalas ir įvairias akcijas. Žuvo 1949 11 01 prie Priegodo ežero (Anykščių r.) Šimonių girioje – susisprogdino kartu su bendražygiais, kareiviams apsupus Algimanto apygardos štabo bunkerį. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje. Vėliau artimieji juos slapta perlaidojo Adomynės kaimo kapinėse.
1989 m. lapkričio 1 d. jo ir kitų 7 žuvusių partizanų atminimui kapinėse atidengtas paminklinis akmuo su įrašu „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1949 m. lapkričio 1 d.“. Laisvės gynėjų žūties vieta Šimonių girioje įtraukta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir paženklinta.
1938 - 2016
Mokytoja, kraštotyrininkė Liucija Aldona Kurkulienė gimė 1938 06 02 Meldeikiškyje (Rokiškio r.). Mokėsi Laičių pradžios, Panemunėlio septynmetėje mokykloje. 1957 m. baigė Panevėžio pedagoginę mokyklą, įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. 1985–1991 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo istorijos ir visuomenės mokslų mokytojos specialybę. Nuo 1957–2001 m. Adomynės septynmetės mokyklos mokytoja. Parengė Adomynės mokyklos dvaro ir bažnyčios istorijas, rinko medžiagą apie tremtinius ir politinius kalinius. Apdovanota LR Seimo pirmininko padėka, LR švietimo ministro pagarbos ir padėkos raštais. Buvo Kupiškėnų enciklopedijos bendradarbė. Mirė 2016 09 18, palaidota Adomynės kaimo kapinėse.
