Dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė Veronika Šleivytė gimė 1906 12 06 Antašavoje (Kupiškio r.). Nuo 1910 m. gyveno Viktariškiuose, 1923 m. baigė Kupiškio progimnaziją, 1924–1934 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, įgijo dailininkės-grafikės ir mokytojos specialybę. 1934–1938 m. dirbo katalikiškos „Vaikelio Jėzaus draugijos“ mokyklos mokytoja, 1940–1946 m. – Kauno amatų mokyklos direktore. Nuo 1946 m. atsidėjo kūrybai, surengė 30 personalinių parodų, sukūrė 50 grafikos darbų, pastele nutapė 2000 peizažų ir natiurmortų. Grafikos darbuose vyrauja kaimo tematika: „Kaimo malūnas“ (1934), „Bulves skutant“ (1937), ir kt. Pagrindinis natiurmortų motyvas – gėlės. Dailininkė buvo vadinama „Gėlių karaliene“.

Mažiausiai žinoma V. Šleivytės kūrybos dalis – fotografija. Ji fotografavo save, šeimą, draugus, keliones, šventes, nuotraukas žymėjo spaudu „Foto Veros Šleivytės“. Kūrė ir meninę fotografiją, dalyvavo parodose. Išlikę negatyvai ir fotografijos saugomi Kupiškio etnografijos muziejuje. Kupiškio rajono Garbės pilietė (1984), Lietuvos nusipelniusi meno veikėja (1986). Mirė 1998 04 21 Kaune, palaidota Antašavos miestelio kapinėse. Viktariškiuose nuo 1985 m. veikia Veronikos Šleivytės paveikslų galerija, kurioje saugoma ir eksponuojama apie 1500 grafikos ir tapybos darbų, fotografijų, buities daiktų. Kupiškio etnografijos muziejus nuo 2000 m. rengia V. Šleivytės vardo moksleivių natiurmorto konkursines parodas.