Disidentas, pogrindinės spaudos leidėjas, blaivybės propaguotojas Paulius Petronis gimė 1916 10 22 Gumbelių kaime (Biržų r.). 1932 m. baigęs Salamiesčio pradžios mokyklą, 1933–1934 m. mokėsi saleziečių centre Italijoje. 1935–1940 m. ir 1945–1948 m. gyveno, mokėsi ir dirbo pedagoginį darbą saleziečių centre Vytėnuose. Vėliau, įgijęs medicininį išsilavinimą, dirbo felčeriu Kupiškyje, Vievyje ir kitose Lietuvos vietovėse. Visur stengėsi bendrauti su vietiniais gyventojais, ypač su jaunimu, organizuodavo gegužines, propagavo blaivų, krikščionišką gyvenimo būdą. Matydamas religinės literatūros stoką, ėmėsi slapto leidybinio darbo. 1969–1973 m. gyveno nelegaliai ir rūpinosi vien religinės literatūros leidyba bei platinimu. Už šią veiklą 1973 m. lapkričio mėn. buvo suimtas, nuteistas ir iki 1977 m. kalintas Mordovijos lageriuose. Grįžęs Lietuvon, gyveno ir dirbo Panemunyje, atnaujino nelegalios literatūros leidybą. Atgimimo metais gyveno Kaišiadoryse, dėstė tikybą, tęsė leidybinę veiklą. Nuo 2001 m. gyveno Vilniuje. Mirė 2003 01 11, palaidotas Nodiejiškių kapinėse.