Jau tradicine Lietuvoje tapo akcija „Metų knygos rinkimai". Vasario 14 d. į Virbališkių biblioteką buvo pakviesti skaitytojai į geriausios, 2019 m. suaugusiųjų kategorijai priklausančios, knygos rinkimus.
Labiausiai patiko Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės". Tai novelių knyga, kur rašytoja moka surasti ir iškelti aktualias socialines ir psichologines problemas. Smagu, kad D. Opolskaitės novelių knyga „Grotos" gavo rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją. Daugelį kitų pavadintume „vaičiulaitiškomis" su vaizdinga kalba. Gyvi sakiniai sukuria pasakojimo įtampą, kuri neleidžia užversti puslapių, kol nebaigi novelės skaityti iki galo. Džiugina ir tai, kad didelis dėmesys amžinosioms šios Žemės vertybėms: meilei, žmogaus santykiams su laisve, pareiga, Dievu, Likimu. Įdomūs pamąstymai apie laiką, žmones. Tai ir labai tiksliai nusakyta žmogaus atsakomybė už savo poelgius. Novelėse puikiai dera ir realizmas ir mistika, ir fantazija: visa tai padeda atskleisti sudėtingus žmonių gyvenimus ir likimus, suprasti ir pateisinti herojus.
Antrąją vietą skyrėme Vido Morkūno knygai ,,Pakeleivingų stotys". Labai savita knyga. Trumpi tekstai, slepiantys siaubą, žaismą, kartu estetiką ir žaismą. Vaizdinga, turtinga kalba. Mažai žodžių, bet juose glūdi stipri mintis, dažnai nenumatyta ir netikėta. Tarpe šiurpinančių vaizdų yra juoko protrūkių. Skaitytoją užburia skyrelių pavadinimai, užkoduoją veikėjus – „bevardžiai", „bedugniai", „vėlybosios", „degto molio", „bedalės", „beginkliai", „rakštys", „raudonkelniai" ir t. t. Yra apie ką susimąstyti, apmąstyti jų ir savo paties nugyventą gyvenimą. Knyga verta dėmesio. Lauktume naujų knygų, tik su šviesesnėmis istorijomis.
Likusioms trims knygoms Gailiaus Marijaus „Oro", Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka" ir Jurgos Tumasonytės „Undinės", siūlytume padėti tašką ir nesiveržti į geriausiųjų knygų pasaulį dėl prastos kalbos, vulgarumo, tik, tariamo, šiuolaikiškumo.

Dalyvių vardu Danutė Kazimiera Sokienė