Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 7 klasės mokiniai gruodžio 6 dieną apsilankė Panevėžio kraštotyros muziejuje ir dalyvavo edukatorės Agnės programoje „Saulėgrįžos ratu: Kalėdos“.

Svarbiausius metų akcentus visada diktavo saulė. Žiemos ir vasaros saulėgrįžos – tai metų ašis. Žiemos šaltis, tamsa uždaro žmones į namus ir jie nekantriai laukia saulėgrįžos. Adventas – tai laukimo metas. Edukatorė papasakojo, kokių adventinių žaidimų prisigalvodavo mūsų protėviai. Suaugusieji stengdavosi daug dėmesio skirti vaikams. Kartu gamindavo kalėdinius žaisliukus. Iš šiaudų, iš tešlos, iš medžio gabalėlių. Eglutę puošdavo gruodžio 24 dieną. Tą dieną labai švariai nusiprausdavo. Taip buvo daroma norint prisikviesti gerąsias dvasias.

Kūčios – tai apeiginė vakarienė. Kūčiukai – įvairių javų ir medaus mišinys, skirtas protėvių vėlėms vaišintis. Gerdavo aguonpienį arba meškos gėrimą. Manyta, kad aguonos mistiškumas suteikia ypatingų galių vėlėms. Žuvis – vaisingumo ir turto simbolis. Per Kūčias būtinai reikia paragauti visų patiekalų, kad visi metai būtų sotūs. Kūčios – tai burtų metai. Burtai susiję su tuo, ar susirasi ateinančiais metais porą, ar ištekėsi. Merginos apkabindavo tvorą, o paskui skaičiuodavo jos mietus. Iš po staltiesės ištrauktas šiaudas reiškė, kokie tavęs laukia ateinantys metai. Jei šiaudas ilgas – metai bus turtingi, jei kreivas – laukia posūkiai tavo gyvenime. Šiaudo narelis reiškia nuotykį. Prieš Kūčių vakarienę senolis išeidavo į laukus ir kviesdavo vėjus į vidų. Tai senas paprotys, kuris reiškia, kad būsiu malonus savo priešams pakviesdamas juos prie Kūčių stalo.

Tarpušvenčio laikas – tai metas Kalėdiniams sveikinimams ir linkėjimams. Vaikščiodavo persirengę Kalėda ir linkėdavo sėkmės, gero derliaus.

Edukatorė papasakojo apie Trijų karalių vaikštynes. Pašventinta bažnyčioje kreida ant durų staktos užrašomos iš Rytų atėjusių trijų karalių vardų pirmosios raidės tam, kad nelandžiotų velniai. Būtinai pažymėdavo vietą, kur buvo laikoma duona. Įspūdingos procesijos vaikščiodavo po Vilnių. Ši tradicija ir šiandien švenčiama.

Edukatorės pamokyti mokiniai ant virvelių suvėrė medines kaladėles, ant jų parašė savo bei artimųjų vardus ir kiekvienas jau turėjo po mielą kalėdinį žaisliuką.

Edukatorė Agnė pasiūlė ir idėją prie Kūčių stalo. Vaikai pasisėmė iš didelio dubens po saujelę grūdelių, kietai suspaudę juos saujoj sugalvojo po karštą gražų norą, o paskui, atgniaužę saują, skaičiavo grūdelius. Dėjo juos po du ir stebėjo, ar porinis skaičius, ar ne. Jei porinis, tai noras išsipildys. Tie, kurie neturėjo porinių grūdelių, savo grūdelį padovanojo draugui. Ir abu buvo laimingi, nes abiejų noras išsipildys. Taip ir gyvenime, jei dalinsies su kitu, abu būsite laimingi.

Žiemos šventės yra pačios magiškiausios, apgaubtos paslapčių, tradicijų, iš karto į kartą perduodamų papročių šydu. Edukacijos metu mokiniai susipažino su žiemos švenčių tradicijomis ir Advento laikotarpiu. Išbandė šventinės nakties burtus ir dalyvavo kūrybinėje veikloje.