Vasario 16-osios išvakarėse Alizavos bibliotekoje liejosi eilės Lietuvai, tėviškei, gimtajam kaimui. Svečiavosi Kupiškio r. literatų klubo „Lėvens balsai“ nariai.

Literato kunigo Justo Jasėno žodžiais prisimintas „iškiliųjų lietuvių 1918 m. vasario 16 d. popieriuje paliktas esminis apsisprendimas <...> dvidešimties žmonių valia“. Nusilenkta žmonėms, „kurių širdys tąsyk plakdamos degė, kad turėtume savąjį Šiandien“. („Tolimųjų metų Šviesa“ Justas Jasėnas).

                 Kupiškio krašto literatų kūryba, kaip ir anų metų iškiliųjų žmonių, – iš degančių širdžių. Iš grožio, meilės, realybės ir svajonių užgimę žodžiai liejasi džiaugsmais ir skausmais, apdainuoja gimtinės grožį, demonstruoja gimtosios kalbos turtingumą. Tuos žodžius pagauna ir gyvybės įkvepia brangi Kupiškio žemė ir graži užtvenkta upė Lėvuo.

„Man Lietuva prasideda gimtajame kaime“, – kalbėjo juodpėnietė Giedrutė Murnikovienė. „Į mano kaimą kelias, / (Kiek tik pati beatmenu), Rymo pusiaukelėj ąžuolas, / Glaudžia prie šono akmenį.“ (Ąžuolas ir akmuo).

Mano kaimas – tik mažytė smiltelė / Lietuvos gintarais nubarstytoj širdy. / O be jo – nieko, gimto ir savo/ jau nerasčiau, kad ir mieliausioj šaly“ – jai antrino bakšėnietė Bronislava Valinskaitė.

„Myliu jos žmones ir girias, / Dainas ir giesmes, padavimus... / Tai ta šalis, mylėjau aš kurią, Tikriausiai dar negimus.“ – skaitė Genovaitė Koriznienė.

Pačius iškilmingiausius, pačius tinkamiausius žodžius parinkusi tėvynei Lietuvai ir brangiai Aukštaitijai išraiškingai juos tarė Milda Narmontienė.

Tyliam ir gražiam Kupiškio kraštui šilčiausių žodžių vainiką nupynė šimonietė Aušra Uldukienė.

Liuda Kopūstienė nusilenkė Alizavos krašto žmonėms, nes čia, gretimame Repeniškio kaime, prabėgusi jos vaikystė. Liuda papasakojo apie artimos draugės, Vidos Palionienės, kūrybą. Paskaitė jos šiltų eilių.

Popietėje dalyvavę Alizavos miestelio gyventojai, mokytojai, kultūros namų darbuotojai skaitė Reginos Baltrūnienės, Laimos Lapienienės, Eleonoros Mildos Vaižmužienės, Elenos Varnienės, Rimanto Urbono ir kt. eiles. Širdis liečiantys žodžiai, spalvingas poetinis koliažas, šventiškai nudažė bibliotekos sienas. YPATINGAS vakaras neužsimirš ilgai.

Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė

Nuotraukos D. Miknevičienės