Pavasariui kovojant su išeinančios žiemos išdaigomis, Kupiškio viešosios bibliotekos skaitančiųjų bendruomenę aplankė 18 knygų autorė Aldona Ruseckaitė ir kunigas, poetas Justas Jasėnas. Šį kartą skaitytojams buvo pristatyta knyga „EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“ apie sudėtingą ir prieštaringą rašytojo asmenybę bei jo gyvenimo moteris. Tos moterys – tai motina Magdalena, sesuo Magdalena, žmona Emilija ir mūza Irena. Knygos pavadinimas ir sudėliotas iš pirmųjų vardų raidžių.

V. Mykolaitis-Putinas labai mėgo muziką, tai ir renginį pradėjo Kupiškio meno mokyklos mokinės – fleitistės Mija Vilkaitė, Radvilė Aleknaitė, Ūla Mekšėnaitė ir Erika Valaitė, kurias groti moko Irma Paurienė.

Atsakydama į renginio vedėjos Linos Matiukaitės klausimą, kodėl penktasis biografinis romanas apie V. Mykolaitį-Putiną, A. Ruseckaitė pasakojo, kad rašydama knygas apie Maironį, Vytautą Mačernį, Salomėją Nėrį ar Žemaitę vis susidurdavo ir su šiuo rašytoju, nes jis su pirmaisiais trimis buvo gerai pažįstamas, o apie Žemaitę pats norėjo rašyti romaną.

Rašytoja A. Ruseckaitė, remdamasi archyvine medžiaga ir atidžiai ją tyrinėdama, romane panaudoja nemažai niekur neskelbtų faktų, kurie kartu su literatūrine išmone mus priartina prie sudėtingos klasiko asmenybės. Biografiniame romane atskleidžiamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, kuri skaudžiai pergyveno sūnaus pasitraukimą iš kunigystės ir santuoką su Emilija. Jaunėlę seserį Magdelaną Vincas leido į mokslus, su ja dalinosi kūrybiniais sumanymais, labai jos ilgėjosi pasitraukusios į Australiją. Studentei Emilijai pavyko tapti V. Mykolaičio-Putino žmona – santuokoje jie išgyveno 32 metus. Rašytoja pasakojo, kad apie Emiliją Kvedaraitę visur labai prasti prisiminimai, todėl A. Ruseckaitė stengėsi juos sušvelninti, nes Emilija visiškai pasiaukojo Vincui, atsidėjo buičiai, sudarė visas sąlygas jam kurti, rūpinosi jo sveikata.

Dar viena studentė – mūza Irena įkvėpė jau brandų poetą gražiausiems poezijos posmams, teikė jam stiprybės sunkiu metu, duodavo patarimų kūrybai. Irenai Kostkevičiūtei V. Mykolaitis-Putinas buvo perdavęs savo dienoraščių ir kūrybos, bet ji išreiškusi valią, kad asmeninis archyvas Vilniaus universiteto bibliotekoje būtų atvertas tik 2040 m.

Dėkingi esame ir kunigui, poetui Justui Jasėnui, skaičiusiam Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščius bei ištraukas iš knygos.