Etnokultūra – tai mūsų šaknys. Svarbi jos sritis – smulkioji tautosaka. Mįslės – vaizdingi filosofiniai daiktų apibūdinimai: „Tvirtas bernas, susisukę kelnės“ (grąžtas), „Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas“ (Dilgėlė) ir t. t.. Alegoriniai posakiai, kurių prasmę reikia įspėti. Mįslių minimas buvo ne tik mūsų protėvių puikus žaidimas. Kad tai labai linksmas ir smagus žaidimas įsitikino ir šiandieninis jaunimas. Mokiniai, pasiskirstę grupelėmis, rideno burtų kamuoliuką, išklausę jiems skirtą mįslę, spėliojo atsakymą ir bėgo ieškoti medžiuose pakabintų įminimų. Vieni surado greičiau, kiti ieškojo ilgiau. Atnešę teisingą atsakymą, vėl rideno burtų kamuoliuką, vėl gavo mįslę, vėl bėgo ieškoti atsakymo... Vikriausiais ir gudriausiai pasirodė dešimtos klasės mokiniai: Evelina, Gabija, Orinta ir Eimantas. Mažai nuo jų atsiliko, labai azartiškai žaidime dalyvavo ir penktos klasės mokiniai: Andrius, Ema, Eliza ir Kevinas.

Su labai svarbia lietuvių tautos meninės kūrybos dalimi, liaudies šokiais, supažindino Kupiškio KC jaunimo folkloro ansamblio „Jaunimo Ramuva“ vadovė Daiva Palionienė. Šie lyriniai, buitiniai ar jumoristiniai šokiai, rateliai, ratu šokami žaidimai skirti pasilinksminimams, yra ir įdomių apeiginių ratelių bei šokių, kurie siejami su kalendorinėmis, darbo ir vestuvių apeigomis. Liaudies šokiais garsinamas savas kraštas, išreiškiamas tautos charakteris, istorija, tikėjimas, gyvenimo būdas, net supanti gamta. Folkloro ansamblio „Jaunimo Ramuva“ šokėjai pakvietė mokinius ir mokytojus šokti, demonstravo žingsnelius ir smagiai įsuko į linksmos muzikos sūkurį.

Mūsų lietuvių kalba yra turtinga tuo, jog turi tarmes, patarmes, šnektas ir pošnektes. Tai tokios kalbos atmainos, kurios skirtos bendrauti tarpusavyje buityje, papasakoti, ką jaučiame, ką esame patyrę, išreikšti savo emocijas. Tarmės išskirtinumas, savitumas yra mūsų didelis turtas. Tarmė – tai gyvenimo kalba.

Kupiškėnų tarmės tyrinėtojas Dr. Jonas Albertas Naktinis, susitikęs su Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniais pavasarį, inicijavo atminimo lentelės, skirtos kupiškėnų patarmei įamžinimą. Lentelė su gražiais kupiškėniškais žodžiais priklijuota prie paminklo pradinei mokyklai.

Atidengiant lentelę, mokinius sveikino ir neužmiršti kupiškėniškos tarmės kvietė Vilniaus kupiškėnų klubo eksprezidentė, pedagogė, kraštotyrininkė, Alizavos vidurinės mokyklos 6 laidos abiturientė, Liucija Venslovaitė. Moteris papasakojo linksmą pamokančią kupiškėnišką istoriją apie augintinį katinėlį.

                      Ansamblis „Jaunimo Ramuva“ sudainavo smagių kupiškėniškų dainų, vieną iš jų – apie Alizavos krašto mergeles ir Kupiškio bernelius. Kokia kupiškėniška muzika be skudučių? Skudučių muzika skambėdavo lauke, einant į darbus, poilsio metu, talkose, pabaigtuvėse, jaunimo pasilinksminimuose. Pasiklausėme ansamblio atliekamos harmoningos daugiabalsės skudučių melodijos. Atsisveikinimui pabandėme atkartoti ansambliečių sutartinės žodžius ir melodiją.

Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė

Foto D. Miknevičienės