Birželio14 dieną Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai pagrindinę miestelio aikštę papuošė baltais paukščiais – laisvės, gyvybės, gyvenimo simboliais.

Pagerbti savo krašto tremtinių ir politinių kalinių į kultūros namų kiemelį susirinko jų artimieji, miestelio gyventojai, mokiniai.

Istorijos mokytojas Nerijus Gritėnas papasakojo apie prieš 82 metus, 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungos instruktorių pradėtą masinį Lietuvos gyventojų trėmimą.

Mokytojas pasakojo apie tuometinius Lietuvos vadovus, vidaus reikalų ir valstybės saugumo, prokuratūros darbuotojus, koloborantus vykdžiusius trėmimus. Pasakojo, kaip vykdytojų grupei įsiveržus į tremiamųjų namus, pirmiausia pagal sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui pradėdavo kratą. Mėginančius bėgti – šaudė. Tremiamai šeimai buvo leidžiama pasiimti ne daugiau 100 kg turto.

Iš viso 1941 m birželio 14–19 d. į formuojamus ešelonus buvo sutalpinta ir iš Lietuvos į Rusijos negyvenamas vietas išvežta apie 17 tūkst. žmonių. Iš tremtinių buvo atimti pasai. Žmonės paversti pigia, beteise darbo jėga.

Beveik kiekvienas Lietuvos kaimas buvo paženklintas šituo siaubu. 6 klasės mokiniai – Kęstutis Micėlius, Ugnė Kavaliūnaitė ir Viktorija Baliūnaitė – perskaitė Alizavos aplinkinių kaimų tremtinių ir politinių kalinių pavardes ir pakvietė mirusiuosius pagerbti Tylos minute.

Minėjimo dalyviai išgirdo įspūdingus trėmimo liudininkų pasakojimus.

Vaikystėje patirto bado prisiminimais pasidalino Krasnojarsko krašte gimusi, dabar Alizavos miestelyje gyvenanti, Stasė Ebert. Moteris pasakojo, kad nuo mirties tremtyje jų šeimą išgelbėjusi tik mama su savo siuvimo mašina. Labai jautriai moteris pasakojo, kaip po Stalino mirties į Lietuvą sugrįžusi baba atsiuntė obuolių. Tie obuoliai taip gardžiai kvepėję, kad ji jų nedrįsusi valgyti, tik uostė ir uostė....

Apie pavasarinį trėmimą, nusiaubusį Viežgų kaimo gyventojus, pasakojo Vilniaus kupiškėnų klubo eksprezidentė, tremtinių dukra, tremtinė Liucija Venslovaitė. Moteris pasakojo, kad nors ir perspėti tėveliai nepasislėpė, o nuėjo į gegužines pamaldas ir, pasimeldę, atsigulė. Jie tikėjo, kad jeigu nekalti, nieko niekam blogo nepadarę, tai niekas jų nelies. Tačiau vidury nakties buvo įsakyta: „Pojiechali!“... Pasakojo, kaip žmonės buvo gabenami, sukišti į vagonus, kartu ir vyrai, ir moterys, ir seni, ir maži, ir sergantys. Kaip apgyvendinti Sibiro taigos miške vėl visi vienoj krūvoj: ir vyrai, ir moterys, ir seni, ir maži, ir sergantys... Kaip pjaudavę medžius ir versdavę į upę, šitaip buvo plukdoma mediena...

Liucija į Alizavos vidurinę mokyklą atvyko, baigusi 3 rusiškos Sibiro mokyklos klases. Liucija – 6 laidos abiturientė.

Susirinkusiems jautrias ir gražias dainas dainavo Kupiškio KC Alizavos padalinio meno vadovas Saulius Balys ir Subačiaus padalinio atlikėjai, Dalė Virbickienė ir Darius Jakštonis.

Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė

Foto D. Miknevičienės