Lietuva... Toks mažytis žemės lopinėlis žemėlapyje, pinte apipintas pasakomis, legendomis, dainomis apdainuotas. Mielas, brangus kraštas.

Baisu pagalvoti, kiek žmonių patyrė tragišką likimą, kiek mūsų, lietuvių kaulelių, ilsisi Sibiro ledynuose, o kiek dar grįžo suluošintų, be sveikatos. Juk kiekvienas žmogus-tai istorija. Neaplenkė ši baisis lemtis ir mūsų krašto sąžiningų, darbščių, dorų žmonių.

Tik atgavus Nepriklausomybę, praėjus dešimtims metų po tremties, daugelis išdrįso prabilti apie išnaudojimą, patirtą siaubą, badą, alkį Sibiro platybėse...

Atvykus į Alizavą priešais Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią pasitinka įspūdingas paminklas „Lietuvos tremtinių ir partizanų atminimui 1940-1990“, pastatytas ir iškilmingai atidengtas 2006m., per Žolinę. Paminklo pastatymo iniciatorius dimisijos pulkininkas leitenantas Juozas Jankauskas, kilęs iš Kupiškio raj. Grincagalės kaimo. Paminklą statė jo anūkas skulptorius Ramūnas Krupauskas. Beje, anot Jankausko, per visą gyvenimą tekę matyti daug kančios, neteisybės, skausmo. Simboliška, kad sukurtas paminklas Kristus, veidu žvelgiantis į Juodinių kalną, tarsi laimina žmoniją, kartu prisiimdamas žmogaus nuodėmes ir kančias, kad jų neliktų gyvenime...

1995 m. Alizavoje, per Žolinę, bažnyčios šventoriuje buvo atidengtas sovietmečio aukoms atminti paminklas. Paminklas pastatytas buvusių tremtinių, partizanų iniciatyva. Paminkle iškaltos tremtinių ir partizanų pavardės...

Apsilankyta ir Alizavos kapinėse, kuriose palaidoti buvę tremtiniai: Algimantas ir Sigitas Glemžai, politinė kalinė ir tremtinė Akvilija Balzienė, Bronislava Gabrėnaitė-Stančikienė. Prie tremtinių amžinojo poilsio vietų ir paminklų buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Nuskambėjus Alizavos Šv. Jono krikštytojo bažnyčios varpams, vyko minėjimas „80-oji Gedulo ir Vilties diena“.

Minėjimo metu buvo atliekamos Kupiškio KC Alizavos padalinio meno vadovo Rimvydo Kirstuko dainos pagal Pauliaus Širvio eiles, o Alizavos padalinio bibliotekininkė Laimutė Dešrienė priminė, kad istoriniai įvykiai ir jų atmintis verčia susimąstyti, vėl ir vėl pažvelgti į tai, kas mums svarbu, brangu, kad tai niekada nepasikartotų ateinančioms kartoms.

Vyresn. bibliotekininkė Laimutė Dešrienė

Foto Rimvydo Kirstuko