Kupiškio viešosios bibliotekos parengtas ir Lietuvos kultūros tarybos bei Kupiškio rajono savivaldybės finansuotas projektas – dailininkų kūrybinė rezidencija „Industrinis peizažas“, vyko 2024 m. birželio 19–21 d. AB „Dastros medis“ administracinėse patalpose, kurias maloniai sutiko meninei veiklai suteikti šios bendrovės savininkas Darius Storpirštis. Rezidencijoje dalyvauti buvo pakviesti panevėžiečiai menininkai, nes kaip tik Panevėžyje šiuo metu vyksta vieni įdomiausių meninių reiškinių Lietuvoje – pernai pradėjęs veiklas Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ ir visai neseniai atsidaręs „Stasys Museum“.

Menininkų rezidencijos yra pakankamai naujas reiškinys – tai šiek tiek kitokia forma nei tiesiog pleneras, nes rezidencijos veikla susijusi su tam tikros aplinkos tyrinėjimu ir vietos bendruomenės narių įtraukimu, todėl ir čia, šalia pripažintų menininkų panevėžiečių Faustos Diržytės, Jolitos Puleikytės, Ričardo Pelecko, Pauliaus Vepšto ir Artūro Stančiko, dalyvavo ir mūsų perspektyvus jaunimas: Emilė Griciūtė, Atėnė Kiaulėnaitė, Nojus Pajarskas, Livija Zabielaitė ir Justas Merkys. Trys dienos, skirtos kūrybai, motyvų paieškai ir atrankai, idėjų realizavimui menine forma yra sudėtingas procesas. Laiko tikrai nebuvo per daug, tačiau rezultatas nustebino. Penktadienio popietę susirinkę parodos žiūrovai neliko nusivylę. Faustos Diržytės paveikslų ciklas, įkvėptas šalia geležinkelio aptiktos malkų rietuvės, menine forma kalba apie materijos laikinumą, o Jolita Puleikytė flomasteriais atliktuose darbuose pasitelkė asociatyvią praeities ir dabarties pėdsakų dialogo formą – kaip plytą, pagrindinį kažkada buvusios Kupiškio plytų gamyklos gaminį, jungusį čia dirbusių žmonių likimus. Nėra paprasta „atrakinti“ šių darbų simboliką – meninės kalbos tenka mokytis, o ji nėra tokia lengva, kaip kartais atrodo.

Fotografas Paulius Vepštas džiaugėsi galimybe apsilankyti buvusios Kupiškio pieno perdirbimo gamyklos patalpose ir pabendrauti su ten dirbusiu sargu. Jo analoginės fotografijos technika atlikti darbai fiksuoja praėjusio laiko pėdsakus, gamybinių patalpų atšiaurumą. Tapytojas Artūras Stančikas savo tapybos drobėse subtilaus kolorito pagalba analizuoja industrinės aplinkos elementus – metalines talpas, geležinkelio vagonus, bando rasti sėkmingiausią kompozicinį sprendimą.

Jauniesiems rezidencijos dalyviams buvo gera patirtis – bendravimas su patyrusiais meistrais tikrai neliks be pėdsakų. Ir nebūtinai tai reikštų menininko kelio pasirinkimą, išsilavinęs meno vartotojas ne mažiau svarbus nei menininkas.

Projekto rengėjai ir dalyviai dėkoja buvusiam Kupiškio plytų gamyklos direktoriui Rimgaudui Muntrimui už dalyvavimą renginyje ir pasakojimą apie gamyklos veiklą, „Kupiškėnų studijai“ už reportažą.

Algirdas Venckus

Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius

Nuotraukos R.Vilčinskienės, S.Bakanienės, A.Venckaus