Balandžio 8 dieną kiekvieną pamoką į biblioteką skubėjo pradinių klasių mokiniai. Į svečius juos kvietė akcijos „Metų knygos rinkimai“ knyga – Nijolės Laurinkienės ir Anetės Bajare-Babučka „Saulė dangaus karalienė“. Milžiniška žvaigždė, ugnies kamuolys, dangaus valdovė, motinėlė, labai graži moteris su auksine karūna – tai vis mūsų Saulė. Toli aukštybėse dunkso jos deimantiniai rūmai, o prie vartų trypia ugniniai arkliai. Tokią Saulę įsivaizdavo mūsų protėviai. Mitologijos ir tautosakos tyrinėtoja Nijolė Laurinkienė savo knygoje vaikams suprantama kalba papasakojo, kas yra Saulė, kaip ji atrodo, kokie jos namai, šeima, ką ji veikia dieną, naktį, žiemą, vasarą.

Pasisvečiavę Saulės knygoje vaikai aiškinosi, kaip Saulė susijusi su Velykomis. Sužinojo, kad margučių raštai – irgi nuo pagoniškų laikų likę Saulės garbinimo ženklai. Padiskutavę apie margučių spalvų simbolius, vaikai minė mįsles apie Saulę. Paskui žaidė smagius velykinius žaidimus. Šoko ratelius, suko išsitrauktus iš „keselio“ margučius, lenktyniavo nešdami juos šaukštuose ir, žinoma, azartiškai rideno.

Balandžio 9 dieną pažintį su Velykų papročiais ir mitologine knyga apie Saulę tęsė 5–9 klasių mokiniai. Šių klasių mokiniai ne tik žinojo mįslių bei patarlių apie Saulę, bet ir šalis, kurios Saulę pasirinko valstybės emblema. Tekančios saulės šalies – Japonijos – baltoje vėliavoje pavaizduotas raudonas saulės kamuolys, o Urugvajaus vėliavoje – saulė su veidu.

Linksmai atšventę vaikų Velykėles visi džiaugiamės sugrįžusia Saule ir šiluma.

Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė

Nuotraukos D. Miknevičienės