Gegužės 25 d. bibliotekoje vyko susitikimas su fotografu, menininku, keliautoju, rašytoju Mariumi Abramavičiumi Neboisia, kuris susirinkusiems knygų klubo „Knygius“ nariams ir visiems kupiškėnams pristatė savo knygas „Iranas – kita mėnulio pusė“, „Azerbaidžanas: klajūno užrašai“ ir naujausią savo knygą „Šiaurinės šinšilos polėkiai“.

Svečias susitikimą pradėjo pasakojimu apie įspūdžius, patirtus keliaujant po Iraną. Lietuvoje nedaug žinoma apie šią šalį, jos gamtą, papročius, istoriją. Todėl yra susiformavę įvairūs stereotipai. Pasak M. Abramavičiaus, tie gandai neretai klaidinantys, nieko nepasakantys. Valdžia, jos vykdoma politika nėra tapati tautai. Irane, kaip ir visur, žmonės tenori vieno – būti laimingi. Keliaudamas po Iraną, M. Abramavičius fiksavo buities vaizdus, svarbius praeities ženklus, muziejus, paminklus, bandė pajausti ir vėliau kūryboje perteikti dabartinio Irano režimo atmosferą, gamtą ir žmones. Vėliau svečias visiems susirinkusiems pasakojo apie Azerbaidžaną, Gruziją, Tibetą. M. Abramavičius pasakojo apie įvykusius linksmus nuotykius, vietos žmonių būdą, papročius.

Autorius, išleidęs vizualių ir nuotykinių knygų apie keliones į Iraną, Gruziją, Azerbaidžaną, Tibetą bei aprašęs Užupį, sakosi supratęs, kad metas keisti formatą. Paklaustas apie tai, kaip gimė „Šiaurinės Šinšilos polėkiai“, paatviravo: Šinšila yra mano lyrinis herojus. Dar niekas tokio lyrinio herojaus neturėjo. Šinšila yra toks minkštas sutvėrimas su dantukais. Nesuprantamas, nevietinis, atrodytų. Bet juk Šiaurinė Šinšila ir reiškia, kad ji gyvena Šiaurėje. Šitą knygą nebūtina skaityti nuo pradžios iki galo. Čia tarsi būrimo knyga moterims, bet tinka ir vyrams. Tiesiog atsiverčiate kur nors ir skaitote. Nes ji yra mažytėmis pastraipėlėmis. Galima – vienai dienai, galima – vienai valandai, galima – pusmečiui ar tik šiaip – nuotaikai pakelti. Susirinkusieji patys galėjo garsiai paskaityti atsiverstą atsitiktinį tekstą, buvo smagu klausytis, o ir tekstai labai atitiko skaitančiųjų gyvenimo būdą. Be rašymo, dailės ir fotografijos dar Marius kuria poeziją, leidžia aitvarus, stato bokštus iš akmenų, keliauja. Paklaustas, kaip renkasi į kurią šalį keliauti, svečias sakė, kad reikia keliauti ten, kur veda vidinis balsas, pasikliauti intuicija ir nebijoti.

Klausant įdomaus Mariaus Abramavičiaus pasakojimo, o susitikimo dalyviams aktyviai dalyvaujant pokalbyje, dvi susitikimo valandos prabėgo nepastebimai. Vakaro pabaigoje autografai ant įsigytų knygų ir padėkos svečiui už galimybę pakeliauti nors mintimis ar knygų puslapiais.