Anksčiau skarelė buvo itin svarbi aprangos detalė. Jų moterys turėdavo ne vieną ir ne dvi. Kiekviena jų buvo skirta vis kitai progai – vieną ryšėdavo eidamos į bažnyčią, kitą namuose, trečia buvo skirta eiti prie gyvulių. Moterys visais laikais norėjo gražiai atrodyti, tad ir skarelei pinigų negailėjo, stengdavosi nusipirkti kuo gražesnę, jai prie veido tinkančią. Tad į žmones paprastai moterys eidavo ryšėdamos pirktinėmis skarelėmis. Tik labai neturtingos ryšėdavo savo austas. Skareles lietuvėms parveždavo ir iš Vokietijos, ir iš Lenkijos, ir iš Rusijos.

Skarelėmis nuo saulės ir vėjo saugodavosi ir jaunos mergelės, tačiau namuose jos galėjo vaikščioti ir vienplaukės. O ištekėjusioms moterims skarelė buvo jau privalomas atributas. Vestuvių tradicijose buvo specialios apeigos, kai jaunajai nuimamas vainikas ir užrišama skarelė, Aukštaitijoje – nuometas.

Moterys dažniausiai skareles nešiodavo surištas po smakru. Neretai ją surišdavo apvyniojus aplink kaklą. Skarelę rišdavo ne tik ant galvos. Didesnėmis skaromis gobdavo pečius. Tankiai suaustos, storos skaros net atstodavo paltą.

Paroda „Močiutės skarelė“ skaitykloje veiks iki gegužės 31 d.

Virtuali paroda: „Močiutės skarelė“

Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė

Nuotrauka D. Miknevičienės