Birželio 8 d. kartu su Alizavos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokiniais patyrėme Vilnių įvairiais pojūčiais: klausa, uosle, lytėjimu ir rega. Dalyvavome VšĮ „Go Vilnius“ organizuotame orientaciniame žaidime po Vilniaus senamiestį „Vilnius- tavo kuprinėje“.

Suskirstyti į grupeles, gavę kuprines su įvairiais daiktais, leidomės paskui smagų gidą, stabteldami istorinėje stotelėje, išklausę to objekto istoriją bei atlikę užduotį, rinkome dukatas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės auksines monetas (pradėtas kaldinti Žygimanto Augusto 1547–1549).

Objektai buvo įvairiausi ir įdomiausi: senieji Vilniaus gyventojai, šiuolaikinių menininkių iš senųjų piešinių perkelti į Vilniaus miestą (kai kurie piešti su dūmais); sienose įamžinti literatai, gyvenę Vilniuje ar kūrę apie Vilnių; skulptūra metraštininkui; istorinės meilės kavinė „Augustas ir Barbora“;  garsioji Šv. Onos bažnyčia, kurią pamatęs istorinis prancūzų karvedys Napaleonas užsinorėjo paimti ant delno ir perkelti į Paryžių; teatras „Meno Fortas“, kuriame dirbo garsusis režisierius Eimuntas Nekrošius ir t. t.

Užduotys – netikėčiausios: sužaisti „Suktuką“; kompasų pagalba surasti piešinį ant sienos; įvardyti Vilniaus mozaikoje išdėliotus istorinius pastatus; nuskenavus QR kodus ir pažiūrėjus Minecraft stiliumi sukurtą filmuką apie tai, kaip keitėsi Vilnius, pasakyti, kokie architektūros stiliai vyrauja Vilniuje; paragavus saldainių „Karalienės Barboros perlai“, pasakyti, kokį vaisių labiausiai mėgo Barbora Radvilaitė; literatų sienoje atrasti nurodytą asmenybę ir t. t.

Paskui skaičiavome, kiek kuri grupelė surinko dukatų. Daugiausiai surinkę apdovanoti ekologiškais saldainiais. Mokinių aktyvumas – šimtaprocentinis, žaidimo azartas – stipriausias, nuotaika – pakiliausia. Savo akimis išvydome tai, kas buvo parašyta knygoje

Paskui apsilankėme Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo karalystėje – Valdovų rūmų muziejuje.

Vaikščiojome tarp mūrų, kuriuos gaubia atkurtas Valdovų rūmų pastatas, apžiūrėjome unikalius archeologinius radinius – išsilydžiusias ir pajuodusias nuo sprogimo rūmų rūsio plytas, vandens kolektorių; žmonių gyvenimo pėdsakus: trobos kampą, namo duris, rūmų tualetą. Vitrinose apžiūrėjome daiktus ir bandėme suprasti, ką jie pasakoja apie praeitį. Svarstėme, ar šiandieniniai batai panašūs į tuos, kuriuos avėjo čia gyvenę žmonės prieš 500 metų; kodėl senovėje būdavę tokios mažos durys. Grožėjomės papuošalais, spėliojome, kas jais galėjo puoštis. Pamatėme valdovo medžioklės talkininko – paukščio sakalo – iškamšą, valdovo šachmatus. Spėliojome, kaip pasielgtume, jei kunigaikštis pakviestų žaisti šachmatais. Apžiūrėjome 16 a. pradžios virtuvės indus bei įrankius. Apžiūrėjome koklius, kurie buvo naudojami ne tik konstruojant krosnis (išlaikydavo šilumą), bet ir atliko dekoratyvinę funkciją. Jie buvo naudojami kaip pasakojimai. Iš gido išgirdome šmaikštų alegorinį pasakojimą „Pasaulis atvirkščiai“.

Apžiūrėjome menes su atkurtais istoriniais reprezentaciniais interjerais, kuriuos puošia koklinės krosnys, autentiški gobelenai, Jogailaičių dinastijos atstovų atvaizdai, istoriniai baldai bei kiti originalūs eksponatai. Atkurtose menėse ieškojome architektūrinių detalių būdingų Gotikai, Renesansui ir Barokui.

Praplėtėme knygoje „Valdovų rūmai ir jų šeimininkai“ skaitytas žinias apie pačius Rūmų šeimininkus. Išvydome valdovų ir jų žmonų portretus, pamatėme autentišką Barboros Radvilaitės biustą. Pamatėme valdovų klauptus bei asmeninę maldos vietą, didžiulę valdovo lovą ir jo raštinę.

Taip pat turėjome išskirtinę galimybę pamatyti iš Lenkijos atvežtus didžiulius Žygimanto Augusto gobelenus, pagamintus iš šilko, vilnos, sidabro ir aukso. Grožėjomės ir prašmatniais monograminiais, ir marguliuojančiais įvairiausiais egzotiniais žvėrimis, ir garbinančiais derliaus bei pergalės deives gobelenais. Pamatėme prabangiausią žmonijos sukūrimo istorijos ir kitus įspūdingus religinių istorijų gobelenus.

Mokiniai labai aktyviai dalyvavo diskusijose su gidu. Taikliai atsakinėjo į užduotus klausimus ir patys daug klausinėjo.

Galime didžiuotis, kad pabuvojome vietoje, kurioje telpa daug Lietuvos praeities ir dabarties.

Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė