Bendravimas internete dažnai yra anonimiškas. Pokalbių svetainėse, forumuose ir socialiniuose tinkluose ne visada aišku, su kuo bendraujama. Todėl labai svarbu išmokyti vaikus nuo ankstyvo amžiaus, kad visais pasitikėti besąlygiškai negalima.

Vasario 7 dieną Alizavos bibliotekoje apsilankė JIUG vaikai ir pirmokai.

Bibliotekininkė vaikams perskaitė knygutę „Bitutė internete“. Kas norėjo apgauti Bitutę?

Patikli Bitutė buvo apgauta internetinio apsišaukėlio, bet laimei ji laiku sutiko savo draugus ir mokytoją. Knygutės personažai greitai sugavo nusikaltėlį. Pasimokė ir Bitutė, susigėdo nusikaltėlis.

Bibliotekininkė perspėjo vaikus, kad internete asmuo, su kuriuo bendraujama internete, nebūtinai yra tas, kuo sakosi esantis. Vaikai niekada neturėtų vieni susitikti su internetiniais draugais. Tokie susitikimai turėtų būti rengiami viešose vietose ir lydint suaugusiam asmeniui. Vaikai neturėtų gėdytis ar bijoti apie problemas kalbėtis su savo tėvais.

Bibliotekininkė supažindino vaikus su internetine svetaine www.draugiskasinternetas.lt, kurioje daug patarimų, kaip saugiai elgtis internete. Kiekvienas nusispalvino šios svetainės simbolį meškiuką ir išsinešė jį į namus, kad parodytų mamoms ir tėčiams.

Mano skaitmeninis „Aš“

Bibliotekininkė paaiškino, kad tai – asmens duomenys. Kokie jie? Kokią informaciją galima surasti pagal juos? Kaip saugiau dalintis asmens duomenimis?

Mokiniai Google paieškos serveryje įvedė savo vardus ir stebėjo pateiktą informaciją. Paskui vardus patikslino pavardėmis. Pastebėjo, kad atsirado informacijos apie kai kuriuos. Informacijos apie asmenį daugėjo paieškos serveryje tikslinant duomenis apie gyvenamą vietovę, mokyklą ir t. t. Mokiniai padarė išvadą, kad asmens duomenų (vardo, pavardės, adreso, tel. numerio, el. pašto, sveikatos duomenų, pajamų ir t. t.) negalima skelbti viešai. Paskui stebėjo, kokią vaizdo informaciją apie juos pateikė Google paieškos serveris.

Antrą „Mano skaitmeninį Aš“ dalį sudaro saugus ir atsakingas savo atvaizdo naudojimas. Mokiniai turėjo prisiminti, ar neįkėlė tokių savo atvaizdų, kurių nenorėtų parodyti tėveliams? Ar neįkėlė jų atvaizdų kiti, neatsiklausę jų?

Mokiniai sužinojo, kuo galima pakeisti nuotrauką. Google paieškos serveryje susiradę „Avatar maker“ programėlę, kiekvienas susikūrė savo autoportretą.

Saugesnio interneto pamoka ketvirtokams

Alizavos pagrindinės mokyklos 4 klasės mokiniai, kaip ir kiti vaikai, internete praleidžia nemažai laiko – žiūri vaizdo siužetus, žaidžia žaidimus, bendrauja su draugais. Atlikdami bibliotekininkės pateiktas užduotis ir diskutuodami apie jas, mokiniai daugiau sužinojo apie saugų elgesį internete. Pavyzdžiui, kad norint naudotis išmaniuoju įrenginiu ar žaisti žaidimus reikia paprašyti tėvelių leidimo. Slaptažodžius, kuriuos naudoja, reikia pasakyti mamai ar tėčiui, bet niekam daugiau. Neatsiklausus tėvelių negalima lankytis nežinomose interneto svetainėse ar žaisti naujų žaidimų. Negalima internete atskleisti savo asmeninės informacijos. Būtinai reikia pasakyti mamai ar tėčiui, jei internete susiduri su informacija, kuri įžeidžia, nuliūdina ar priverčia jaustis nepatogiai. Ketvirtokai tvirtino, kad žino, kur ir kada gali naudotis savo išmaniaisiais telefonais, pavyzdžiui, visada išjungia pamokose ar eidami miegoti.

Patyčios ir žeminantis elgesys internete

Alizavos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokiniai žiūrėjo „Vaikų linijos“ parengtą filmuką „(Ne)žaidimas“. Edukaciniame filmuke paauglys Tomas žaisdamas patinkantį kompiuterinį žaidimą susiduria su negražiu kitų žaidėjų elgesiu.

Peržiūrėdami filmuką mokiniai stojo kiekvienoje žeminančio elgesio situacijoje ir aptarė būdus, kaip Tomui reikėtų reaguoti, kad galėtų sustabdyti nederamą elgesį.

Paskui mokiniai ant lapelių užrašė pačių patirtus ar iš kitų išgirstus netinkamo elgesio internete pavyzdžius.

Mokiniai sužinojo, kad negalima likti abejingiems patyčioms. Būtinai reikia įsikišti – parodyti, kad toks elgesys nepriimtinas, paprašyti, kad skaudinančios žinutės būtų ištrintos, apie elektronines patyčias pranešti suaugusiam. Nukentėjusiam galima padėti užuojauta ir konkrečiais patarimais. Būtina išsaugoti įrodymus nufotografuojant ekraną ir pranešti svetainės administratoriui.

Kaip gali save apsaugoti internetinėje erdvėje?

Saugesnio interneto dieną su Alizavos pagrindinės mokyklos šeštos klasės mokiniais susitiko Kupiškio policijos komisariato policininkė, bendruomenės pareigūnė Danguolė Baliuvienė.

Linsmu BINGO žaidimu išjudinusi pavargusius ir apatiškus mokinius, pareigūnė įtaigiai jiems perdavė Lietuvos policijos patarimus, kaip save apsaugoti internetinėje erdvėje.

Svarbiausias patarimas – dalintis tik tokiomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuos neprieštarautum, jog pamatytų ir tavo šeimos nariai ar draugai.

Jeigu, kas nors prašo tavęs atsiųsti intymią nuotrauką ar vaizdo įrašą, kurio turinys yra intymus, paklausk savęs: Kodėl šis žmogus nori, kad tai padaryčiau? Kas nutiks tai nuotraukai ar vaizdo įrašui kurį nusiųsiu? Ar tas žmogus gavęs nuotrauką ar video kokiu nors būdu pasinaudos/manipuliuos tavimi?

Esant tokioms aplinkybėms yra visiškai normalu pasakyti NE.

Policininkės paskatinti mokiniai į savo mobiliuosius parsisiuntė programėlę „Saugesnis internetas“, kurioje kiekvienas galės išbandyti savo jėgas ir pasitikrinti, ar yra saugaus ir atsakingo elgesio internete žinovas.

Konferencija „Vaikas+ekranas+mokykla=?

20 kartą minint Saugesnio interneto dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir nuotoliniu būdu vyko konferencija „Vaikas+ekranas+mokykla=?

Sukčiavimai, vaikų pornografija ir kiti nusikaltimai persikėlė į skaitmeną. Saugumas internete tapo visos valstybės švietimo sistemos rūpesčiu. Konferencijos pranešėjai sprendė lygtį, koks vaiko ir ekrano santykis ir kokį vaidmenį turi užimti mokytojas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė išvardijo įtraukiojo interneto neigiamus veiksnius sveikatai. Ekranai iš vaiko atima fizinį aktyvumą, nukenčia pomėgiai, nelieka laiko kūrybinei veiklai, nukenčia miegas, ypač paaugliams. Jie naktinėja daug ir ilgai, valgo prie ekranų. Mažėja patyriminis mokymasis. Pačiam vaikui yra labai sunku atsispirti. Būtina jį įtraukti į realybę.

Kaip susitarti dėl ekranų tėvams, mokytojams ir vaikams kalbėjo VU psichologė Lauryna Rakickienė. Ji įvardijo pagrindinius raktinius žodžius „susitarimai“ ir „kalbėkimės“. Klasės mokinių tėvai kartu su mokytojais yra stipri jėga. Bendri klasės susitarimai labai vertingi, nes nuima įtampą. Pavyzdžiui, sutarus, kad nuo 21val. visi klasės mokiniai nesinaudoja ekranais, labai sumažėja pagundų. Reikėtų sutarti dėl konkrečių nedidelių pokyčių, kuriems pritartų visi. Stebėti progresą, teikti grįžtamąjį ryšį.

Ką veikia Vaikų linija? Ką papasakoja vaikai? Kokie dalykai nutinka? – pasakojo emocinės paramos tarnybos – Vaikų linijos – atstovė Eglė Tamulionytė. Vaikai labiausiai bijo pasisakyti tėvams, nes šie uždraus naudotis internetu. Vaikų linijos darbuotojai klausosi apie sekstingą, grasinimus ir reputaciją pasidalinus nuotraukomis, apie sudėtingus santykius, konfliktus internete, elektronines patyčias, prie ekranų praleidžiamo laiko ir turinio kontrolę.

Kaip bendrauti ir bendradarbiauti visoms grandims? Diskutavo inovatyviausias Lietuvos mokytojas Antanas Jonušas, garsios Vilniaus mokyklos direktorius Mindaugas Nefas. Vienas teigė, kad ekranų politika mokykloje turi būti griežta. Kitas, kad mokykloje mokiniai turi mokytis protingai naudotis ekranais. Norėdami padėti vaikams, suaugusieji turi keistis patys.

Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė