Renginiai
Stanislavo Vadapolo fotografijų parodos Alizavos bibliotekoje pristatymas
2024 10 02Spalio 2 dieną Alizavos bibliotekoje buvo pristatyta Stanislavo Vadapolo fotografijų paroda „Pagarba arkliui“, kuri sulaukė skirtingų auditorijų – aštuntos klasės mokinių ir suaugusių bibliotekos lankytojų – dėmesio. Deja, pats fotografas dėl ligos renginyje dalyvauti negalėjo, todėl apie jo kūrybą ir gyvenimo kelią papasakojo bibliotekininkė.
Mokiniams bibliotekininkė pateikė įdomią ir įkvepiančią Stanislavo Vadapolo gyvenimo istoriją.
Stanislovas, būdamas vos 8 metų, liko našlaitis, tačiau buvo sumanus ir anksti pradėjo siekti pragyvenimo šaltinio. Penkiolikmetis Stanislavas išmokė mergaitę važiuoti dviračiu, už ką gavo patefoną. Jį pamatęs milicininkas paklausė, ko norėtų mainais už patefoną, ar medžioklinio šautuvo, ar fotoaparato. Taip Stanislavas įsigijo savo pirmąjį fotoaparatą „Liubitel“, o fotografija tapo jo gyvenimo aistra.
Mokiniams buvo rodytos įvairios S. Vadapolo fotografijos, kurios atskleidė kaimo gyvenimą ir Lietuvos istoriją. Jaunuoliams buvo įdomu sužinoti apie arklių kinkymo būdus – aukštaitiškąjį su pavalkais ir žemaitiškąjį su plekšnėmis – kurie buvo gražiai įamžinti nuotraukose.
Viena iš nuotraukų kėlė klausimą, kodėl vežimo ienos buvo pakeltos aukštyn. Bibliotekininkė paaiškino, kad tai buvo daroma tam, kad nesulaužytų ienų ir būtų galima grįžti namo. Mokiniai taip pat atkreipė dėmesį į žemaitišką šieno vežimą – uorę, kuris buvo užfiksuotas kitoje nuotraukoje.
Visi sutiko, kad S. Vadapolas, įamžinęs kaimo istoriją, atliko ypatingą ir vertingą darbą.
Suaugusieji lankytojai parodos metu išgyveno praeities prisiminimus ir nostalgiškas emocijas, mat daugelis jų jaunystėje dirbo su arkliais. Jie puikiai atpažino kasdienius darbus, įamžintus nuotraukose, ir dalinosi prisiminimais apie sunkias, bet dabar jau romantiškai suvokiamas akimirkas. Pavyzdžiui, nuotrauka „Vežimo minimas“ sužadino prisiminimus apie važiavimą ant šieno vežimo ir juoko pliūpsnius, kai vežimas išvirsdavo, priversdamas visus kartu įdėti papildomas pastangas.
Suaugusieji išreiškė pagarbą ir dėkingumą Vadapolui už jo indėlį į vietos kaimo gyvenimo įamžinimą, džiaugdamiesi, kad Šukionių kaimas turi tokį vertingą metraštininką.
Spalio 1 dieną Stanislavas Vadapolas atšventė savo 85-ąjį gimtadienį, ir visi dalyviai linkėjo jam stiprios sveikatos bei naujų kūrybinių įkvėpimų.
Bibliotekininkė Danutė Miknevičienė
Nuotr. D. Miknevičienės
Paskutinį kartą redaguota:
2024-10-03