Balandžio 9 dieną bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju, filosofu Jaroslavu Melniku. Tai siurrealistas, fantastas, daugiau nei dešimties prozos, filosofijos, kritikos knygų autorius. Jo kūriniai yra sulaukę ne vien aukščiausių šalies įvertinimų, bet ir pripažinimo užsienyje. Svečią pristatė ir įžangą į jo biografiją padarė bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Svečias pasakojo, kad Lietuva jam išties virto tėvyne, nes čia gyvena jau per trisdešimt metų ir yra Lietuvos patriotas. Gimęs Ukrainoje, ten praleido apie dvidešimt pirmųjų savo gyvenimo metų, ten baigė mokyklą, universitetą. Tada išvyko studijuoti į Maskvą, kur sutiko ir savo būsimą žmoną Danguolę, ir atvyko gyventi į Lietuvą. Rašytojas pristatė savo kūrybą, pasakojo, kaip atsirado jo populiariausios knygos. Skaitytojų labai vertinamos jo knygos „Pasaulio pabaiga“, „Tolima erdvė“, „Maša arba postfašizmas“ ir paskutinės jo knygos „Te visad būsiu aš“ ir „Užgesusi saulė“. Svečias sakė, kad jo knyga „Maša arba postfašizmas“ yra labiausiai skaitoma Ukrainos fronto linijose. Susirinkusieji klausė rašytojo apie jo knygą „Užgesusi saulė“ ir ne vienam patikusį kvapą gniaužiantį detektyvą „Adata“. Knygų autorius pasakojo, kaip atpažįstamas situacijas rašytojas paverčia pokalbiais apie pačius giliausius dalykus. Kas mes tokie, kodėl esame, – tai pagrindiniai laikui nepavaldūs klausimai, kuriuos kelia šio unikalaus autoriaus kūryba. Pasak svečio, jo romanai skirti pamąstymui. Apie tarpusavio santykius, požiūrį į kitą žmogų, kaip į žemesnę būtybę, žemesnę rasę, apie žeminimą ir žiaurumą. Žmogaus žiaurumas – socialinė problema. Matome, kokiame pasaulyje dabar gyvename, tai parodo įvykiai Ukrainoje, – pasakojo rašytojas. Jaroslavas Melnikas noriai pasakojo apie savo kūrybą ir kūrinių vertimus į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kroatų ir kt. kalbas. Autorius galvoja, kad jo knygų populiarumą Lietuvoje ir užsienyje lemia tai, kad jis kalba apie visiems rūpimas egzistencines, bendražmogiškąsias problemas, ieško atsakymų į klausimus, kas yra saugumas, laisvė, dievas. Rašytojas minėjo, kad jį labiausiai domina žmogaus siela, todėl ir jo kūriniuose, veikėjai patiria daug išgyvenimų, paklūsta impulsams, kurie priverčia peržengti įprasto gyvenimo normas. Susirinkusiųjų paklaustas, kaip vertinate savo kūrybos ekranizacijas, svečias pasakojo, kad A. Puipa norėjo panaudoti ne vieną, o kelis jo tekstus. Iš pradžių ši idėja neatrodė labai patraukli. Tačiau kai supratau, kad režisierius nesiruošia kurti savo personažų, o nori perimti jo istorijų veikėjus, situacijas, intrigą, o svarbiausia – sutampa gyvenimo vizija – sutikau. Rašytojui svarbu, kad būtų perteiktas konfliktas, idėja. Kad ekrane atpažintų savo personažus, atsidūrusius pažįstamose situacijose. Susitikimo pabaigoje svečias mielai pasirašė ant susirinkusių atsineštų knygų. O visi besidomintys autoriaus kūryba galėjo apžiūrėti Jaroslavo Melniko lietuvių kalba ir išverstų į užsienio kalbas knygų parodą.