Vasara – tai laikas, kai mokyklos durys užsidaro ir vaikai gali atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių. Daugelis tėvų ieško būdų, kaip jų vaikai galėtų prasmingai ir įdomiai praleisti šį laikotarpį. Vasaros stovykla – viena iš populiariausių ir naudingiausių veiklų, kuri suteikia vaikams galimybę patirti naujų nuotykių, susirasti draugų ir išmokti naudingų įgūdžių.

Tokią stovyklą liepos 22–26 d., finansuojamą Kupiškio rajono savivaldybės, organizavo Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Antašavos padalinys. Atidarymo dieną vaikai susipažino tarpusavyje, po to kartu su Kupiškio PK bendruomenės pareigūne Danguole Baliuviene prisiminė saugaus elgesio kelyje taisykles, pagarbaus bendravimo tarpusavyje bei su suaugusiais taisykles. Stovyklos vadovės Virginija ir Neringa supažindino vaikus su vasaros stovyklos programa. Pirmoji diena buvo skirta pažinti Antašavą, sužinoti jos istoriją, aplankyti dvarą, kleboniją, bažnyčią bei aptarti patirtus įspūdžius Antašavos bibliotekoje. Čia vaikų laukė malonus siurprizas: Antašavos seniūnaitė Žydrūnė Marcinkevičienė visus vaišino namuose keptomis kvepiančiomis bandelėmis.

Antrąją dieną stovyklautojai vyko į Kupiškio etnografijos muziejaus Adomo Petrausko muziejų Uoginių kaime. Muziejininkė Sandra pasitiko vaikus gražiame muziejaus kieme prie senovinės gryčios. Senojoje troboje vyko edukacija „Išsikepk žydišką skanėstą“. XVII amžiaus viduryje  Kupiškyje  įsikūrę žydai turėjo įdomią ir savitą virtuvę. Vaikai edukacijos metu patys gamino purią žydišką pynutę – chalą iš jau paruoštos tešlos.  Kol senovinėje krosnyje kepė chala, vaikai kieme ieškojo įvairių paslėptų užuominų, kurios vedė prie prizo-siurprizo. Iškepta chala vaišinosi Amatų centre užgerdami kvapnia žolelių arbata. Po vaišių – žaidė žydiškus žaidimus. Antroje dienos pusėje stovyklautojus su policijos automobiliu bei policininko profesija supažindino bendruomenės pareigūnė Danguolė Baliuvienė. Visi stengėsi prisimatuoti policininko liemenę ir kepuraitę bei pajausti, ką reiškia būti pareigūnu.

Trečiąją stovyklos dieną stovyklautojai aplankė Kupiškio etnografijos muziejaus dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galeriją Viktariškių kaime. Muziejininkas Martynas aprodė senąją Šleivių trobą, papasakojo, kaip tuo metu gyveno šeima, kokioje aplinkoje augo dailininkė. Vaikams buvo įdomus kiekvienas eksponatas, nes kai kurie juos matė pirmą kartą, o ir pavadinimų nežinojo. Didelį įspūdį  padarė kieme esantis svirtinis šulinys. Martynas supažindino vaikus su dailininkės kūryba, pasakojo apie eksponuojamas nuotraukas. Susipažinę su Verutės vaikyste, jaunyste, brandžiais kūrybos metais, vaikai išbandė kulinarinius gebėjimus, gamindami piemenėlio sriubą. Ramioje sodybos aplinkoje, po šimtamečiais medžiais, jaunieji virėjai padengė stalą ir visus vaišino sriuba. Valgis buvo toks skanus, kad net tie, kurie nemėgdavo sriubos namie, šį kartą ją labai noriai valgė ir sakė, kad tokios skanios dar nebuvo tekę ragauti.

Ketvirtoji stovyklos diena buvo  skirta pagerbti žuvusius šio krašto partizanus. Pėsčiomis žygiavome prie paminklo „Lietuvai“, kuris yra Stuburų kaime. 2016 m. spalio 15 d. netoli nuo Antašavos buvo pastatytas ir pašventintas paminklas „Lietuva“, pagerbiant 1945–1953 m. žuvusius S. Dariaus ir S. Girėno rinktinės partizanus. Partizanams vadovavo kapitonas Albinas Tindžiulis-Dėdė (Filmas „Kupiškio krašto rezistencijos istorija“ apie partizaną A. Tindžiulį). Paminklinėje lentoje iškalta 14 būrių ir grupių vadų bei 84 partizanų, kilusių iš aplinkinių kaimų ir žuvusių už Lietuvos laisvę, pavardės. Tarp šių partizanų pavardžių iškaltos ir trijų brolių Laužikų pavardės, kilusių iš Astravų kaimo. Uždegę atminimo žvakutę, sugiedoję Lietuvos himną, keliavome į Astravų kaimą, kur mus pasitiko Aldona ir Gediminas Laužikai. Prie sodybos kieme rezistencijos ir genocido aukoms pastatyto atminimo ženklo, tęsėme pažintį su Laužikų šeimos patirtais išgyvenimais, kovojant už Lietuvos nepriklausomybę. Visą mūsų žygį lydėjo Kupiškio PK bendruomenės pareigūnė Danguolė Baliuvienė, puikias žygio nuotraukas drono pagalba dovanojo Marius Nareckas, o sodyboje stovyklautojams smagias pramogas surengė Aldona, Gediminas ir Monika Laužikai. Visi žygio dalyviai buvo ištvermingi, įveikė numatytą maršrutą, o pilietiškumo pamokoje pademonstravo susikaupimą ir pagarbą Lietuvos kovotojams už laisvę.

Penktoji stovyklos diena buvo skirta ekskursijai į Pasvalio krašto muziejų. Muziejuje vaikų laukė įdomus edukacinis užsiėmimas „Tas sijonų margumas ir blynų gardumas“ bei ekskursija po muziejų. Vaikai susipažino su Lietuvos regionų tautinio kostiumo raštais, atliko įvairias užduotis, o pabaigoje vaišinosi skaniais čirviniais blynais su uogiene. Stovyklautojai buvo sužavėti ekskursija po muziejų, nes galėjo virtualiai pabūvoti partizanų žeminėje, smegduobėje, važiuoti motociklu į Sakartvelą, prisimatuoti įvairiausius drabužius, nusifotografuoti senojo Pasvalio fone ir t. t. Grįžtant namo, aptarėme patirtus įspūdžius muziejuje, prisiminėme stovykloje praleistas dienas ir vienbalsiai nutarėme sugrįžti kitų metų vasarą. Gražios Jums likusios vasaros, mieli stovyklautojai.

Tautinio ir pilietinio ugdymo vasaros stovykla „Per senovės žilą srovę pinam dabartį ateinančioms kartoms“ buvo ne tik linksma ir įdomi, bet ir labai naudinga. Vaikai praturtino savo žinias apie istoriją ir kultūrą, išbandė naujus įgūdžius ir susirado naujų draugų. Tokios stovyklos padeda vaikams ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir augti bei tobulėti kaip asmenybėms.

Stovyklos vadovė Antašavos padalinio bibliotekininkė Virginija Vanagienė

Nuotraukos V. Vanagienės, N. Paukštienės